Lietuvos tekstilininkai praranda darbuotojus, bet nepasiduoda

Itin aršios konkurencijos sąlygomis mėginantis išgyventi Lietuvos lengvosios pramonės sektorius guostis gali nebent tuo, kad visame Senajame žemyne padėtis labai panaši. Aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) prezidentas Jonas Karčiauskas teigė, jog Europoje pernai iš tekstilės įmonių pasitraukė bemaž 126 tūkst. žmonių , šio sektoriaus apyvarta sumažėjo 3,9 proc., rašo "Lietuvos rytas".

"Panaši situacija ir Lietuvoje. Mūsų sektoriuje darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 4000. Tačiau kai kurie sprendimai, susiję su efektyvia vadyba, inovatyvių technologijų diegimu ir žmonių išradingumu, leido padėtį stabilizuoti", - teigė J.Karčiauskas.

Jis pažymėjo, kad, nepaisant pesimistinių prognozių tekstilės ir aprangos pramonės ateities atžvilgiu, specialistų trūkumo bei kitų problemų, šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje gana džiuginantys - gamybos apimtys išliko beveik nepakitusios.

"Dar daugiau: Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės sektorius per šių metų pirmą ketvirtį eksportavo produkcijos už 900 mln. litų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas padidėjo 10,5 proc. Pagrindiniais prekybos partneriais tradiciškai išlieka ES šalys - Jungtinė Karalystė, Vokietija, Danija, Švedija, Italija, Belgija. ES šalims skiriama daugiau kaip 80 proc. viso tekstilės ir aprangos eksporto. Tekstilės ir aprangos sektorius sudaro dešimtadalį viso šalies eksporto", - pastebėjo J.Karčiauskas.

Tiesa, importas į Lietuvą taip pat padidėjo 21 proc. Pagrindinė priežastis - pigus importas iš Azijos šalių. Užsienio prekybos balan-sas išliko teigiamas 101 mln. litų.

Maždaug penktadalis aprangos ir tekstilės pramonės įmonių pagamintos produkcijos parduodama šalies rinkoje.

J.Karčiauskas teigė, kad pasidžiaugti galima ir didėjančiu šio sektoriaus vidutiniu atlyginimu.

"Nors permainos į gera, tačiau atlyginimai kol kas vidutiniškai auga lėčiau nei kitose apdirbamosios pramonės šakose. Mūsų žmonių algų prieaugis buvo 9,4 proc. - iki 1273 litų, tuo tarpu visos šalies vidutinis darbo užmokestis siekė 1327 litų", - pripažino asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, dar viena gera žinia - šiek tiek padidėjusios tiesioginės investicijos. Pasak J.Karčiausko, pagal šį rodiklį, parodantį sektoriaus patrauklumą bei jo plėtros perspektyvas, padėtis Lietuvoje sąlyginai gera, nes per pastaruosius metus tiesioginės investicijos padidėjo 12,3 proc: 2005-ųjų sausio 1-osios duomenimis, į sektorių buvo investuota 367,2 mln. litų, o po metų šis rodiklis siekė 412,4 mln. litų.

LATĮA narių susirinkime diskutuota apie daugelio Europos (taip pat ir Lietuvos) kompanijų svarstomas galimybes perkelti gamybą į Azijos šalis. J.Karčiauskas pareiškė, kad tam būtų galima pritarti su viena sąlyga - jei drauge su technologiniais įrenginiais būtų perkeliamos ir visos socialinės proble-mos, su kuriomis susiduria čia liekantys darbuotojai.