Pasak tyrimo, bendrasis vidaus produktas, kurį rinkos dalyviai pernai vertina išaugus 6,8 proc., šiais metais turėtų augti 6,3 procento. Tyrimo dalyviai tiek pernykštį, tiek šiemetinį vertinimą sumažino.
"Sąlygos šiam augimui kuo toliau, tuo labiau po truputį prastėja. Kol kas dar turime ankstesnių reformų teigiamas pasekmes, bet toliau reikia teigiamų žingsnių", - tikino LLRI viceprezidentas Remigijus Šimašius. Pasak jo, nors ekonomikos augimas gali išlikti gana stabilus, šiuo atveju rinkos dalyviai vertindami atsižvelgia į verslo sąlygas.
Tyrime teigiama, kad mokesčių politikos pakeitimai, griežtinamas darbo sąlygų reguliavimas, didinamas privalomasis minimalus atlyginimas nepalankūs verslui ir darbui. Rinkos dalyviai vertina, kad mokesčių našta šiais metais, lyginant su pernykšte, didėja nuo 35,4 iki 36,3 procento.
Kainų augimą ekspertai prognozuoja būsiant kiek didesnį nei pernai: vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų ūgtelėti 3,28 proc. (pernai - 2,96 proc.), gamintojų - 3,6 proc. (pernai - 3,3 proc.). Jų manymu, eksportas ir importas šiemet turėtų augti atitinkamai 13,8 ir 12,6 proc. (pernai - 13,2 ir 12,4 proc.). LLRI vertinimu, tai susiję su integracija į ES vidaus rinką.
Nors praėjusiais metais tiek Statistikos departamentas, tiek kiti vertintojai atlyginimų augimą vertino gana gerais rodikliais, rinkos dalyviai mano, kad realiai praėjusiais metais atlyginimai padidėjo vos 1 procentu.
Šiems metams jie augimą prognozuoja gerokai spartesnį ir teigia, kad jis turėtų siekti apie 8 proc., tačiau LLRI tyrime pažymima tendencija, kad jau kurį laiką rinkos dalyviai ateinančių metų atlyginimų kilimą prognozuoja labai optimistiškai, o praėjusių metų įverčius pateikia daug mažesnius.
Pasak LLRI ekspertų, praėjusiais metais, vykstant aktyviems politiniams pokyčiams, išaugus lūkesčiams, susijusiems su įstojimu į ES, dėl to, kad pernykštis tyrimas buvo vykdomas priešrinkiminiu laikotarpiu, rinkos dalyviai buvo nusiteikę optimistiškiau. Šiais metais verslo sąlygų ir ekonomikos pokyčių situacija daugeliu atžvilgių išlieka panaši, bet valstybės politikos nenuspėjamumas, nemažėjanti mokesčių našta ir kiti veiksniai smukdo rinkos dalyvių lūkesčius ir optimizmą.