Praėjusiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto rinka augo sparčiausiai per pastaruosius keletą metų. Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal“ duomenimis, vidutinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose siekė apie 50 proc., kai kuriuose segmentuose kainos pakilo ir iki 120 procentų.
© Corbis
Sparčiai augant susidomėjimui individualiais namais, jų kainos didžiuosiuose šalies miestuose pernai išaugo apie 30 proc., vietomis – iki 70 procentų, sakoma "InReal" pranešime spaudai.

Daugiausiai per metus brango sklypai – namų valdos žemės sklypai pabrango apie 70 proc., komercinės paskirties – apie 75 proc., kai kur – net iki 215 procentų. Tuo tarpu, komercinės paskirties patalpų pardavimo ir nuomos kainos, nepaisant kai kurių išimčių, kito ganėtinai nuosaikiai.

„InReal“ rinkos tyrimų duomenimis, Vilniuje per metus butai pabrango apie 55 proc., Kaune – apie 25 proc., Klaipėdoje – apie 65 proc., skaičiuojant 1 kv. metro kainas. Vilniuje labiausiai pernai brango nauji butai (apie 65 proc.), taip pat - renovuoti butai senuose namuose (apie 55 proc.) ir nerenovuoti (apie 45 proc.).

Kaune per metus labiausiai brango renovuoti senos statybos butai (apie 35 proc.), nauji butai (apie 30 proc.) bei nerenovuoti butai (apie 20 proc.).

Uostamiesčio regionas vystėsi nelabai nusileisdamas sostinei – Klaipėdoje pernai labiausiai brango nerenovuoti butai (apie 75 proc.), renovuoti (apie 65 proc.) bei naujos statybos butai (apie 55 proc.). Ypač išsiskyrė nerenovuoti butai Centre ir Senamiestyje – pernai šių butų kainos uostamiestyje išaugo 100-120 procentų.

„Situaciją, susiklosčiusią Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, didžiąja dalimi paaiškina fundamentalūs ekonominiai veiksniai: viso ūkio ir gyventojų pajamų augimas, žemos paskolų palūkanų normos, alternatyvių investavimo instrumentų nepopuliarumas. Naujų būstų pasiūla neatitinka gerokai didesnės paklausos“, - sakė „InReal“ Prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis.

Vilniaus individualių namų segmente, „InReal“ duomenimis, labiausiai brango nauji namai su daline apdaila (apie 45 proc.), senos statybos namai brango apie 40 proc., naujos statybos namai su pilna apdaila – apie 35 procentus. Kaune namų kainos penai išaugo apie 15 proc., kai kur – iki 30 procentų.

Priešingai nei Vilniuje, Kaune labiausiai brango seni ir nauji namai su pilna apdaila (apie 15 proc.), naujos statybos namai su daline apdaila – apie 10 procentų. Klaipėdoje labiausiai brango nauji namai su pilna apdaila (apie 40 proc.), naujos statybos namai su daline apdaila – apie 30 proc., seni namai – apie 20 procentų.

Vilniaus žemės sklypų segmente namų valdos sklypai per metus brango apie 65 proc., kai kur (Baltupiai, Jeruzalė) – net iki 100 procentų. Komerciniai sklypai Vilniuje brango apie 65 procentus. Kaune namų valdos sklypai pernai pabrango vidutiniškai 70 proc., kai kur (Centre, Žaliakalnyje) – iki 200 procentų.

Komercinės paskirties sklypai Kaune pabrango apie 80 proc., kai kur (Aukštieji Šančiai, Freda ir pan.) – net 3 kartus. Uostamiestyje namų valdos sklypai per metus brango vidutiniškai apie 70 proc., kai kur (Melnragė, Giruliai, Karklė) - ir per 100 procentų.

Pernai visuose trijuose miestuose mažėjo parduodamų komercinių patalpų pasiūla, kurių plotas iki 150 kv.metrų. Tokio ploto patalpų pardavimo kainos ūgtelėjo kai kur iki 30-60 procentų. Bene labiausiai pernai trūko tvarkingų modernių, ypač 400-800 kv. m ploto, sandėliavimo-gamybinių patalpų. Ūgtelėjo ir sandėlių pardavimo kainos – Vilniuje beveik dvigubai, net ir senos statybos sandėlių.

Pasak R. Kirdulio, nekilnojamojo turto kainų augimo dinamika 2006 metais dėl euro įvedimo ir su juo susijusių infliacinių lūkesčių lieka gana neapibrėžta ir neprognozuojama.

„Normaliomis sąlygomis, atsižvelgus į prognozuojamus makroekonominius ir naujų statybų mastų rodiklius, vidutinis būsto kainų augimas neturėtų viršyti 10-15 proc., t.y. pajamų bei perkamosios galios augimo. Kitais atvejais, dėl nepamatuotų lūkesčių, brangimas gali būti ir didesnis, tačiau nauji augimo tempų rekordai neturėtų būti fiksuojami – trejus metus trukęs spartėjančio kainų augimo ciklas baigėsi, o vėliau, perdėtiems lūkesčiams sumenkus, galima laikina kainų korekcija“, - teigė R. Kirdulis.

Pasak jo, atmesti nekilnojamojo turto rinkos krizės galimybės negalima. Kainos, nors ir didėjusios daugiausia dėl pagrindinių ekonominių veiksnių, turi ir infliacinių lūkesčių nulemtą augimo dalį. Susiklosčius nepalankioms aplinkos sąlygoms – dėl geopolitinių ir globalinių ekonominių priežasčių ištikus krizei mūsų ar kaimyninėje, svarbioje dėl ekonominių ryšių, šalyje, lūkesčių įtaka gali sumažėti ir stipriai lemti kainų lygį.

„Rinkoje egzistuoja grėsmingų požymių – nepavykus greitai parduoti objekto, kaina padidinama ir tai neretai padeda parduoti užsistovėjusį objektą, o likvidūs variantai parduodami per kelias valandas, gerokai greičiau, nei esant įprastai rinkos situacijai“, - sakė R. Kirdulis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva - tarp pirmaujančių Europos valstybių pagal ES fondų lėšų panaudojimą (20)

Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta 1 mlrd. eurų 2014-2020 m. Europos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (41)

Jeigu birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

SEB pristatė atnaujintą skyrių (1)

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d. po rekonstrukcijos klientams duris atvėrė išmanusis SEB banko...

Po rekonstrukcijos atidarytą „Maximą“ sekmadienio vakarą užliejo vanduo gedimas parduotuvėje likviduotas (200)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Loterijų asociacija: nauji reikalavimai gali užkirsti kelią Lietuvoje rengti loterijas „Eurojackpot“ ir „Vikinglotto“ (55)

Nauji reikalavimai loterijų organizatoriams, kuriais siekiama mažinti loterijų prieinamumą ir...

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (41)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų G. Nausėda (7)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (28)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos teroristo medžioklė: jis gali būti bet kur Europoje (8)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (7)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

D. Kuprys paliko NŽT vadovo pareigas (6)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai ( NŽT ) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

G. Žiemelis investuoja į tūkstančio vietų bendrabutį (73)

Gediminas Žiemelis investuoja į daugiau kaip tūkstančio vietų bendrabutį darbininkams.

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1738)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Išbandymas alkotesteriu: kodėl pareigūnai vengia antro karto (142)

Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos...