EK Konkurencijos komisarė Margrethe Vestager praėjusią savaitę susitikusi su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi davė mėnesį apsispręsti dėl to, ką Lietuva darys siekdama išspręsti dėl vadinamosios Rengės bylos susiklosčiusią situaciją.
DELFI primena, kad 2008 metais „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) išardė Rengės geležinkelio ruožą, o 2010 metais „Orlen Lietuva“ dėl to pateikė skundą EK. 2013 metų kovą EK pradėjo oficialų tyrimą dėl galimo LG piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Atmetus LG siūlymus taikiai užbaigti bylą, 2015 metais EK pateikė formalų kaltinimą LG.
EK nuomone, išardydama geležinkelį, LG piktnaudžiavimo savo dominuojančia padėtimi geležinkelio infrastruktūros valdymo rinkoje. Be to, LG žinojo, jog trukdys „Orlen Lietuva“ nukreipti jūrų eksportą į Latvijos uostus pasinaudojant „Latvijos geležinkelių“ paslaugomis – taip buvo siekiama užsitikrinti, kad „Orlen Lietuva“ naudosis Klaipėdos uosto ir LG paslaugomis.
Per metus joks sprendimas nebuvo priimtas, todėl EK iškėlė ultimatumą: turi būti pateiktas sprendimo būdas, kitaip grasinama skirti baudą (nuo 9,5 mln. iki 42 mln. eurų, t. y. iki 10 proc. metinės LG apyvartos) ir įpareigoti atstatyti išardytą Rengės ruožą (apie 20 mln. eurų). Nukentėjusios įmonės galės kreiptis dėl žalos atlyginimo (per 8 metus susidariusi suma gali viršyti baudą).
Sprendimas – išskaidyti
Apie susiklosčiusią padėtį trečiadienį susitikime su R. Sinkevičiumi kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, vienintelis matomas sprendimas – LG formalus išskaidymas.
„Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi kaip valstybė valstybėje, o Vyriausybės neveiklumas Lietuvai gali kainuoti dešimtis milijonų eurų, kuriuos turės sumokėti visi mokesčių mokėtojai“, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.
Pasak prezidentės, Vyriausybė turi skubiai apsispręsti ir informuoti EK apie sprendimus, kurie padėtų išvengti sankcijų.
LG išskaidymas reikštų, kad 10 tūkst. darbuotojų turinti bendrovė būtų atskirta į dvi atskiras įmonės: viena valdytų infrastruktūrą, o kita užsiimtų krovinių bei keleivių vežimu. Šis sprendimas turi būti priimtas per mėnesį. Per tą patį laikotarpį Vyriausybė EK turėtų pateikti apytikslį veiksmų planą.
„Norėčiau pasakyti, kad šią problemą paveldėjau, nes kaip žinia procedūra pradėta 2010 metais ir byla nepaprasta, nes jeigu būtų paprasta, nesitęstų 6 metus.“, – sakė R. Sinkevičius.
Susisiekimo ministras teigė, kad visa atsakomybė tenka LG, nes byla iškelta ne prieš Lietuvą, o jiems.
„Vyriausybė turėtų ieškoti maksimaliai racionalių, naudingų sprendimų ir tą daryti visais lygiais. Aš galvoju, kad racionaliausias sprendimas yra laikytis teisinių normų, įstatymų, kurie yra Europos Sąjungoje priimti. Turiu galvoje ketvirtą geležinkelio paketą. Mes siūlysime skaidrinti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą, bet išlaikyti vertikaliai integruotą struktūrą“, – sakė R. Sinkevičius.
2015 metais LG pelnas sumažėjo 7,3 karto iki 2,776 mln. eurų, pajamos smuko 7,1 proc. iki 428,994 mln. eurų.
Už 2014 metus LG išmokėjo 11,4 mln. eurų dividendų, nors turėjo sumokėti 18,294 mln. eurų.
