Atnaujintą sutartį trečiadienį Vyriausybėje pasirašė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška ir „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara (Irenjušas Fanfara).
M. Bartuška teigė, kad susitarimas „paremtas partneryste“, o įsiskolinimai yra dalinami per pusę. Tačiau daugiau detalių apie kontraktą jis neatskleidė.
„Kontraktas yra paremtas partneryste, ginčą išsprendėme radę kompromisą, dalindami maždaug 50 ant 50 proc. Tai įrodo konstruktyvumą, abiejų šalių norą išspręsti ginčą. Džiaugiuosi, kad jis priimtinas mūsų strateginiams partneriams „Orlen Lietuvai“, - spaudos konferencijoje sakė M. Bartuška.
BNS žiniomis, „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ rado kompromisą dėl naftos produktų gabenimo tarifo ir abipusių skolų už 2014-2016 metus. Bendrovės ginčijamą nepriemokų sumą pasidalins per pusę ir atsiims ieškinius iš teismų.
2017-2023 metų krovinių vežimo tarifas, kurį mokės „Orlen Lietuva“, bus kiek didesnis nei įmonė vienašališkai moka nuo 2014-ųjų, tačiau mažesnis nei buvo numatyta iki šiol galiojusioje sutartyje.
Premjeras Saulius Skvernelis po susitarimo pasirašymo teigė, kad bendrovių ginčas temdė ir Lietuvos bei Lenkijos santykius.
„Orlen Lietuvos“ vadovas I. Fafara tikino, kad išardyto Rengės ruožo klausimas nebuvo diskutuojamas ir sprendžiamas šio susitarimo kontekste.
„Rengės atkarpos klausimas nebuvo diskutuojamas abiejų šalių. Nebuvo todėl, nes šiuo klausimus dabar užsiima Europos Komisija“, - spaudos konferencijoje tikino I. Fafara.
Paasak jo, pasirašytas susitarimas atvers kelią platesniam bendradarbiavimui ir investicijoms, apie kurias daugiau informacijos „Orlen“ planuoja pateikti iki metų pabaigos.
Abi įmonės ilgą laiką nesutarė dėl 2009 metais pasirašytos krovinių vežimo sutarties, kuri galioja iki 2024 metų. Bendrovių santykiai pašlijo 2014 metais, kai Vyriausybė pakeitė mokestį už infrastruktūrą - jis padidėjo pavojingiems kroviniams, tarp jų ir naftos produktams.
„Orlen Lietuva“ nuo 2014 metų vienašališkai mokėjo mažiau nei pateikiama sąskaitose - anot įmonės, geležinkeliai priskaičiuodavo papildomus mokesčius, kurie nebuvo numatyti susitarimuose dėl tarifų.
Dėl nesutarimų abi įmonės bylinėjasi teismuose. „Orlen Lietuva“ reikalauja iš geležinkelių apie 70 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkeliai“ iš „Orlen Lietuvos“ - apie 40 mln. eurų.
„Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių geležinkelių klienčių pernai pervežusi 9 mln. tonų krovinių.