Lietuvos ekonomikai 2001 metai - sudėtingi

2000-aisiais metais nuo Baltijos kaimynių atsilikusiai Lietuvai ateinančiais metais reikės vykdyti ekonomines reformas, nes priešingu atveju šalis ir toliau atsiliks nuo Estijos ir Latvijos, be to, stojimo į Europos Sąjungą data gali būti nukelta toliau į ateitį.
Analitikai teigia, jog Latvija 2001 metais turėtų valdyti kapitalo rinką taip, kad pinigai liktų šalyje. Tačiau analitikai pabrėžia, jog Latvija gali pralenkti dabartinę regiono lyderę Estiją, kurios privatizavimo programa jau yra beveik baigta.

"Daug kas priklausys nuo naujosios Vilniaus vyriausybės... Jie turi restruktūrizuoti ekonomiką... Jie turi pasivyti Estiją ir Latviją, jei nori įstoti į Europos Sąjungą kartu su kaimynėmis", - teigė "Lazard" analitikas Džeimsas Outsas (James Oates).

Europos Sąjunga neseniai pareiškė, jog Lietuva gali pasivyti šiuo metu pirmaujančias šalis kandidates, tačiau turi vis daugiau dėmesio skirti privatizavimui ir struktūrinėms reformoms.

1998 metų rugpjūčio krizė Rusijoje paveikė Lietuvos ekonomiką labiau nei kitas Baltijos valstybes. Palyginti su 1998-aisiais, 1999 metais šalies ekonomika smuko 4,2 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis ekonomikos prieaugis sudarė 4,2 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ekonomikos prieaugio užfiksuota nebuvo.

Šalies statistikos departamentas prognozuoja, jog trečiojo ketvirčio ekonomikos prieaugis sieks 2,6 proc. Šie duomenys bus paskelbti gruodžio 29 dieną.

1999 metais tiktai Latvija galėjo pasigirti ekonomikos prieaugiu - 1,1 proc., tuo tarpu trečiąjį šių metų ketvirtį metinis šalies ekonomikos prieaugis sudarė 5,9 proc. 1999 metais Estijos ekonomikos nuosmukis sudarė 1,1 proc., o metinis ekonomikos prieaugis trečiąjį šių metų ketvirtį sudarė 6,9 proc.

Analitikai teigia, jog ateinančiais metais Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis turėtų siekti 4,5-6 proc., Latvijos - 4-5 proc., o Lietuvos - 2-4 proc.

Analitikai teigia, jog 2001 metais pasaulio ekonomikos augimas tikriausiai pradės lėtėti, taigi Estija gali pasipelnyti iš Šiaurės valstybių, kurios gali pradėjo importuoti daugiau šios šalies bendrovių produkcijos, kuri yra gerokai pigesnė.

"Estijoje yra gana žemas darbo užmokestis, ir Šiaurės valstybės turėtų daugiau naudotis šios šalies bendrovėmis, nes jos siekia sumažinti gamybos išlaidas", - teigė "Uhispank" analitikas Svenas Kunsingas (Sven Kunsing).

Tačiau analitikai įspėja, jog Estija, kuri jau beveik baigė privatizavimo programą, neturi sustoti, o tiesiog privalo vykdyti reformas, visų pirma - žemės ūkio sektoriuje, kuris, anot analitikų, yra apleistas.

Analitikai pridūrė, jog Latvija turi paspartinti privatizavimo procesus ir pradėti listinguoti stambias bendroves - elektros energijos, dujų, vandens operatores, telekomą ir laivybos bendrovę, jei nori atgaivinti merdinčias kapitalo rinkas ir pritraukti daugiau kapitalo.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Aplinkos ministras K. Navickas: tai – baisus nusikaltimas (37)

Vien azoto norma vandenyje viršyta 40 kartų, kitų teršalų kiekiai dar tiriami. Tai nustatyta mėginiuose Nemuno vandens, kuris, esą, išvalytas Marvelėje, kur jau ne vieną dešimtmetį veikia bendrovės „Kauno vandenys“ vandens valymo įrenginiai.

Vietoj viešbučio Alytuje – butai vilnietiškomis kainomis (1)

Nors buvusio viešbučio „Signalas“ pastatas vis dar panašus į negyvenamą vaiduoklį, jau pasirodė skelbimai, siūlantys įsigyti jame butus.

„Kauno vandenys“ galėjo leisti nuotekas į Nemuno upę (4)

Kauno savivaldybei priklausanti bendrovė „Kauno vandenys“ galėjo leisti nuotekas į Nemuno upę.

Ukrainos „Naftogaz“: bylos prieš „Gazprom“ pralaimėjimas reikštų bankrotą (3)

Ukrainos nacionalinis energetikos holdingas „Naftogaz“ pripažįsta, jog bankrutuotų, jei pralaimėtų bylą Stokholmo arbitraže Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“.

K. Navickas atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo (11)

Aplinkos ministras atmeta kaltinimus, kad miškų urėdijas norima sujungti, siekiant monopolizuoti prekybą mediena. Anot Kęstučio Navicko, valstybiniai miškai sudaro apie 50 proc. Lietuvos miškų, todėl jau vien todėl nebūtų įmanoma monopolizuoti rinkos. Be to, prekybos taisyklės nesikeistų, todėl nebūtų ir monopolio - urėdija ir toliau numatytų, kiek medienos parduodama aukcione.