"Manau, kad toks BVP augimas yra geras ženklas, teigiamų poslinkių ekonomikoje yra. Tik kyla klausimas, ar jis tęsis per visus metus. Manau, antrasis ketvirtis bus silpnesnis, nes prastai dirbo "Mažeikių nafta", tačiau turint galvoje, kad gamyklos problemos po truputį sprendžiamos, tikėčiausi šiais metais didesnio augimo, nei buvo preliminariai prognozuota", BNS sakė finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė.

BVP augimą didele dalimi nulėmė 29 proc. išaugęs prekių ir paslaugų eksportas, kuris gerokai viršijo prekių ir paslaugų importą, padidėjusį 16,5 proc.

Lietuvoje BVP augimas per tris pirmuosius šių metų mėnesius buvo mažiausias Baltijos šalyse - Latvijoje jis augo 5,3 proc., Estijoje - 5,2 proc.

Vienam gyventojui pirmąjį ketvirtį galiojančiomis kainomis teko 2703 litai BVP, o palyginamosiomis kainomis - 1676 litai, arba 4,1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

Kai kurie analitikai pastebi, jog šiemet ekonomikos augimas didesnis ir dėl to, kad 1999 metų pirmąjį ketvirtį jis smuko 2,8 proc. Tačiau Lietuvos banko Banko politikos departamento direktorius Raimondas Kuodis atmeta šį argumentą.

"Nebūtinai automatiškai turi būti augimas. Mane nervina aiškinimai, kad BVP išaugo, nes buvo žema bazė. Galima taip lyginti galbūt Rusijos atveju, bet pas mus nebuvo tokių didelių smukimų. Man nesvarbu, kokia buvo bazė, svarbu, kad yra augimas, ir tuo reikia džiaugtis", kalbėjo R. Kuodis.

M. Starkevičiūtė pabrėžė, kad Lietuvos BVP yra smarkiai priklausomas nuo didelių įmonių veiklos. Anot jos, čia daug lemia "Mažeikių naftos", kurios produkcija sudaro apie 1,5 proc. BVP, veikla.

"Lietuvos ekonomika yra maža, ir vienos ar kitos didelės įmonės veikla labai veikia ją. Kitose šalyse tai ne taip jaučiasi", sakė analitikė.

Tačiau R. Kuodis nesutinka su tokia nuomone. "Nuo "Mažeikių naftos" veiklos niekas praktiškai nepriklauso. Pridėtinės vertės elementai - darbo užmokestis, amortizacija, mokesčiai praktiškai nekinta, jei "Mažeikių nafta" gamina daugiau ar mažiau. Vienintelis dalykas, kuris gali stipriau keistis - pelnas, kuris gali svyruoti priklausomai nuo apyvartos, bet ir jis BVP struktūroje sudaro tik kruopelytę", kalbėjo R. Kuodis.

Tačiau abu analitikai sutinka, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimas labiausiai priklauso nuo išorės faktorių.

"Rusijos ekonomika labai atsigavo, vyksta didelė prekyba, Klaipėdos uostas iš to uždirba, todėl augimą sieju grynai su užsienio faktoriais - Europos ir Rusijos ekonomikos atsigavimu. Kad mūsų ūkio augimas būtų stabilus, reikia užtikrinti vidaus paklausos didėjimą. Ši problema turi būti sprendžiama", įsitikinusi M. Starkevičiūtė.

"Aš pritariu, kad išoriniai veiksniai lemia mūsų ekonomikos atsigavimą - aplink rinkos bujoja. Pasaulyje dabar nėra regiono, kuris neaugtų, ir jeigu mes neaugtume, tai būtų jau apsileidimas", mano centrinio banko analitikas R. Kuodis.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją