„Kaip aš suprantu iš to, kas yra viešojoje erdvėje, tiesiog yra klausimas dėl politinio tęstinumo, nes ten yra prašoma tam tikros išimties iš biudžetinių rodiklių, remiantis viena iš struktūrinių reformų – socialiniu modeliu“, – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovo įsitikinimu, socialinio modelio įgyvendinimas gali būti laikomas pakankama priežastimi nuokrypiui nuo įsipareigojimų dėl biudžeto deficito dydžio pateisinti.
„Socialinis modelis, kaip toks, „per se“, iš tikrųjų yra struktūrinė reforma, gera ji ar bloga – atskiras klausimas, bet kaip tokia reforma, be jokios abejonės, ji gali pateisinti nukrypimą nuo vidutinio laikotarpio įsipareigojimų dėl biudžeto deficito dydžio“, – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas nemano, kad tokie pakeitimai projekte, kaip pavyzdžiui, finansavimo Valstybės saugumo departamentui (VSD) padidinimas, galėtų padaryti ženklios neigiamos įtakos. VSD nepatenkintas, kad jam kitąmet numatyta skirti 54 tūkst. eurų mažesnę sumą nei šiemet, tai yra 24,55 mln. eurų.
„Biudžeto požiūriu, sakyčiau, tai yra juokingos sumos. Tikrai niekas ten kaip vaistinėje gramų nematuos. Turbūt eitų kalba apie principinius dalykus“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vienu iš tokių esminių dalykų Lietuvos banko vadovas laiko Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.
„Aš manau, kad tikrai tai nėra smulkmena, nes tai yra didelės sumos. Aš manau, kad pajamų dalies, o ypač, kai mes kalbame apie tokią reikšmingą pajamų dalį, kaip pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, pajamų dalies koregavimas yra tikrai gerokai esmingesnis faktorius negu nedidelės dalies išlaidų padidinimas“, – sakė V. Vasiliauskas.
ELTA primena, kad šiuo metu parengtame ir EK vertinti pateiktame biudžeto projekte nenumatoma išlaikyti dabartinės 9 proc. PVM lengvatos. Tačiau tokius siūlymus Seimui yra pateikę socialdemokratų parlamentarai.
Europos Komisija paprašė Lietuvos bei Portugalijos, Ispanijos ir Belgijos pateikti paaiškinimus dėl rengiamų nacionalinių biudžetų projektų.
Pasak V. Vasiliausko, tai „normalus derinimosi procesas“.
Dėl kitų metų biudžeto savo išvadą turės pateikti ir Lietuvos bankas bei Valstybės kontrolė.
ELTA primena, kad planuojamas kitų metų biudžeto deficitas – 0,8 proc. Iš jų 0,6 proc. – BVP, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų teisės aktai, kaina. Deficitui taip pat įtakos turės ir 2017 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.
