Ketvirtadienį LB valdyba išrinko Lietuvoje planuojamų leisti euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) sukūrimo konkurso laimėtoją, kuriuo tapo vilnietis skulptorius Antanas Žukauskas. Jis yra ir daugelio litų ir centų monetų autorius. Pirmos vietos laimėtojui įteiktas 40 tūkst. litų piniginis prizas.
Atvirame konkurse dalyvavo 14 autorių (ar bendraautorių), vertinimui pateikę 54 gipsinius modelius.
"Moneta turi dvi puses: kol kūriau, to nepastebėjau, bet dabar suvokiu, koks tai atsakingas darbas - kaip monetos tarnaus, kaip jos atrodys tarp kitų šalių monetų ir kaip euro monetas įvertins Lietuvos žmonės. Vis tik šios monetos su Lietuvos simboliu Vyčiu pakeis litus ir, tikiuosi, žmonės jomis didžiuosis", - konferencijoje sakė A. Žukauskas.
Pasiūlymuose pateikti trijų tipų skirtingi gipsiniai modeliai: pirmasis modelis - 1, 2, 5 euro centams; antrasis modelis - 10, 20, 50 euro centams; trečiasis modelis - 1, 2 eurų monetoms.
Taip pat modeliuose yra konkurso sąlygose nustatyti privalomi elementai: modifikuotas valstybės herbo simbolis Vytis, užrašai "LIETUVA" ir "2007", 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą (Vytį), atsižvelgus į Europos pinigų sąjungos valstybių sukurtas monetas, valstybės įmonės "Lietuvos monetų kalykla" ženklas.
"Užfiksuotas tam tikras mūsų kultūrinis etapas. Sąlygose buvo išdėstyti ne tik meniniai, bet ir technologiniai reikalavimai, kuriuos autoriai turėjo atitikti. Be Vyčio, buvo privaloma iškaldinti datą, žodį "Lietuva" ir dvylika žvaigždučių - šių simbolių išdėstymas bei santykis ir nulėmė konkurso nugalėtoją", - komentavo LB Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos konsultantas, Vilniaus dailės akademijos profesorius A. Gurskas.
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę pati sukurti nacionalinį monetos atvaizdą. Bendroji eurų monetų pusė (aversas) visose šalyse yra vienoda. Euro zonos narės nacionalinėje pusėje paprastai kaldina žymius istorijos veikėjus, nacionalinius herbus ar kitą simboliką, kuri primena šalį.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas sakė, kad pirmiausia Lietuva turi sėkmingai įgyvendinti dvejų metų valiutų keitimo procesą, kuris šalyje tęsiasi penkis mėnesius. "Tik po to mums leis pradėti kaldinti monetas ir tikėtina, jog kaldinimą pradėsime 2006 metų vasarą. Kol kas turime tik vieną monetų kaldinimo presą, ruošiamės įsigyti antrą ir, dirbant dviem trim pamainomis, procesas gali užtrukti 6-7 mėnesius. Viso 200 mln. eurų kiekio pradžiai mums nereikės, gali užtekti 70-100 mln. eurų", - sakė R. Šarkinas.
Euras vietoj lito gali būti įvestas 2006 metų pabaigoje arba 2007 metų pradžioje.
Popieriniai eurai Lietuvoje nebus gaminami. Popieriniai litai taip pat buvo spausdinami užsienyje.