Lietuvoje išnyks didžiausia baimė dėl pinigų

Lito devalvavimo tema Lietuvoje ne kartą sujaukė žmonių gyvenimą: net pasvarstymai šiuo klausimu paskatindavo juos skubėti į banko skyrius pirkti eurų, JAV dolerių ar kitos valiutos. Nuo kitų metų Lietuvai prisijungus prie euro zonos baimė dėl valiutos devalvavimo išnyks ir ekonomistai paaiškina kodėl.

„Paprastam žmogui niekada nebereikės galvoti apie galimą devalvaciją, o prisiminkime, visai neseniai, 2008 m., daug kas spėliojo, jog litas neišvengiamai bus devalvuotas. Paprastam žmogui devalvacija yra jo asmeninių santaupų nuvertėjimas, ši rizika įdedama ir į jo skolinimosi kainą, šiuo atveju visos šios rizikos būtų pašalintos“, - euro naudą vardijo Briuselyje už mokesčių, muitų sąjungos, audito ir kovos su sukčiavimu sritis atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.

Liepos 23 d. buvo patvirtintas negrįžtamas euro ir lito kursas (1 euras – 3,4528 lito), vadinasi, ir iki euro įvedimo šis santykis negali pasikeisti.

„Įsivedusi eurą Lietuva patenka jau į kitą pinigų politikos aplinką, tai yra, į aktyviai Europos centrinio banko (ECB) vykdomą pinigų politiką, kuri turi poveikį euro kursui - fiksuotą kursą reikia pamiršti. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu svyruos. ECB tikslas – kainų stabilumas, todėl tiesiogiai euro kursas, kuris nusistato rinkoje, nėra ECB tikslas. Tačiau siekdamas tvarios 2 proc. infliacijos ECB seka ir euro kurso poveikį infliacijai. Netiesiogiai šie tikslai - stabili infliacija ir stabilus kursas - turi ryšį“, - komentuoja šiuo metu Briuselyje dirbanti analitikė Violeta Klyvienė.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad euras - rezervinė valiuta, o tai - pasitikėjimo etalonas, eurus į kitų šalių valiutą galima išsikeisti daugelyje valstybių. Iki euro įvedimo rezervine valiuta buvo tik JAV doleris.

„Apibendrinant, devalvacijos prasmė įgauna visai kitokią reikšmę kai kalbama apie plaukiantį kursą, nes atsiranda kitas terminas: vertė kyla arba mažėja. Įdomu, ar svyravimai gali pasiekti tokį mastą, kad taptų pavojingi. Valiutos kursas priklauso nuo daugelio veiksnių: euro zonos būklės, pinigų politikos ir kitų. Žmonėms šiuo atveju dėl euro patikimumo nerimauti nėra ko, ECB stebi padėtį, daro poveikį ir valiutos kurso politikai, stabdydamas perteklinį valiutos kurso nepastovumą“, - sako analitikė. 

V. Klyvienė paaiškina, jog net esant euro kurso svyravimams, žmonės neturėtų nuogąstauti - net jeigu būtų nuspręsta pakeisti euro kursą ECB iniciatyva.

„Svyravimai tikrai nėra baisūs, o ir euro zonos rinkoje, kurioje ir cirkuliuoja ši valiuta, didelio poveikio jie neturi. Su išorinėmis ES atžvilgiu rinkomis kurso keitimo rizika, kaip buvo, taip ir išliko. Spaudimas ECB devalvuoti eurą, o tiksliau dirbtinai sumažinti euro kursą JAV atžvilgiu buvo vykdomas ne kartą, tačiau jam buvo atsilaikyta“, - primena ekspertė.

Pašnekovė dėsto, jog tokia politika pagerintų gamintojų padėtį, nes jų prekės būtų pigesnės, tačiau pablogintų gyventojų perkamąją galią ir sukeltų ES konkurentų nepasitenkinimą.

„Poveikį valiutos kursui įmanoma daryti ir pinigų politikos priemonėmis, tai yra geresnis variantas. Tarkime, planuojamas likvidumo ar pinigų įliejimas į rinką turėtų atpiginti eurą JAV dolerio atžvilgiu“, - pastebi ji.

Kam euro svyravimai pasijaus?

„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė paaiškina, jog yra nedidelė kategorija žmonių, kuriems euro kurso svyravimai kitų valiutų atžvilgiu gali pasijausti.

„Euro kursas nuolat svyruoja kitų valiutų atžvilgiu ir, jeigu asmuo neturi pajamų ar išlaidų kita valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriais, jam nėra ko jaudintis. Kai pajamos arba išlaidos yra ne eurais, jos gali nuvertėti arba padidėti euro atžvilgiu“, - paaiškina G. Gečiauskienė.

Ji taip pat primena, jog kaip Lietuva buvo priklausoma nuo lito infliacijos, taip dabar ji priklausys nuo euro infliacijos.

„Kalbėti apie keliaženklę infliaciją euro zonoje artimiausius 5-erius metus tikrai nėra pagrindo. Šiuo metu euro zonos infliacija yra itin maža ir ECB su ja kovoja“, - sako pašnekovė.

Visgi ji pabrėžia, kad litas yra susietas su euru ir iki prisijungimo prie euro zonos – tad tiek turint litą, tiek įsivedus eurą poveikis yra toks pat.

Paaiškindama, kodėl JAV dolerio kursas euro atžvilgiu sumažėjo ir už litus jų buvo galima įsigyti daugiau, G. Gečiauskienė tai sieja su spartesniu euro zonos augimu, taip pat tuomet buvusiomis JAV finansinėmis problemomis.

„Litas buvo perrištas nuo JAV dol. prie euro kaip tik tuo metu, kai JAV dol. buvo stipriausias. Nuo to laiko ėmė stiprėti euras – tiesiog taip sutapo“, - gautą iš sąsajos su euru naudą paaiškina ji.

Vardija mažai tikėtinus įvykius, kurie paveiktų eurą

Ekonomistas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas mano, kad apie euro devalvaciją pagrindo kalbėti nėra.

Politikas prieš keletą metų buvo užsiminęs apie lito devalvaciją ir tai baigėsi skausmingai: kilo sąmyšis ir gyventojai ėmė pirkti užsienio valiutas, vėliau K. Glaveckas atsiprašė už nesusipratimą.

„Pagrindinės sąlygos, kurioms esant devalvuojama valiuta, yra ekonomikos lėtėjimas, eksporto nuosmukis, taip pat prastėjantys pagrindiniai makroekonominiai parametrai. Euro zonoje jaudintis dėl to pagrindo tikrai nėra“, - mano K. Glaveckas.

Paprašytas pateikti pavyzdžių, kas galėtų lemti esminį euro zonos ekonomikos smukimą, jis vardijo, jog tai galėtų būti stichinės nelaimės, karas.

„Dabar euro kursas yra vertinamas kitų valiutų atžvilgiu, o kitimas yra nedidelis ir priklauso nuo valiutų ir prekių rinkų. Artimiausiu metu tikėtis dramatiškų pokyčių nėra pagrindo, nes pagrindinės rinkos vidutiniškai yra stabilios, prognozuojamos ir kontroliuojamos“, - teigia ekonomistas.

Jis sako, jog dabar galima jaudintis dėl daugelio dalykų, tačiau euro nuvertėjimas – nėra vienas jų.

„Galima jaudintis dėl darbo, savo laimės ar nuotaikos, aplink vykstančių karų – jauduliui pagrindo yra, bet dėl pinigų kišenėse ir bankuose - ne. Pakeitus litus į eurus nusipirksite praktiškai tiek pat prekių, kiek ir dabar, skirtumas gali būti nebent dešimtosiomis procento“, - mano pašnekovas.

Lietuvos bankas paaiškina terminus

Lietuvos banko valdybos narė ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad lito ir euro vertė kinta skirtingai.

„Devalvacija ar revalvacija yra terminai, kurie taikytini fiksuotą kursą turinčioms valiutoms, pavyzdžiui, litui, kai keičiamas fiksavimo kursas, - sako ji. - Tarkime, 2008 metais lito, lato devalvacijos buvo tikimasi, nes buvo visos vadovėlinės prielaidos jai įvykti, o tokie nobelistai kaip Paulas Krugmanas yra net teigęs, kad taip ir reikėjo daryti. Tokį lūkestį rodė rizikos priedai palūkanose.“

Ji paaiškina, jog euro atvejis – kitoks: euras, JAV dol., svarai sterlingų, zlotai ir kitos valiutos yra plaukiojančio kurso, kurį nustato rinka.

„Jis, žinoma, svyruoja aukštyn ar žemyn ir tą lemia įvairios aplinkybės, bet devalvacijos ar revalvacijos terminai čia netaikytini“, - dėsto I. Šimonytė.

Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis pateikia pavyzdį: devalvuojamos valiutos, kurios susietos fiksuotu kursu su kitomis, tarkime, jei už eurą reikėtų mokėti 4 litus, o ne 3,4528, kai laisvai plaukiojančio kurso valiutos nuvertėja, pavyzdžiui, už JAV dol. tektų mokėti 1,4 euro, o ne 1,3.

„Euras panaikina lito devalvacijos riziką, nes lito kurso nebelieka“, - apibendrina jis.

Euras Lietuvoje bus įvestas 2015 m. sausio 1 d., patvirtintas neatšaukiamas euro kursas yra 3,4528 lito.