Elektroninio parašo įstatymas nustato saugumo ir patikimumo taisykles, kurios užtikrintų elektroninių parašų legalumą bei tam tikrus reikalavimus, kad elektroninis parašas būtų pripažįstamas.
Prognozuojama, kad, priėmus įstatymą, suaktyvėtų elektroninis verslas, būtų sparčiau diegiamos informacinės technologijos bei sumažėtų popierinių dokumentų. Tačiau Eduardo Vilkelio, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, manymu, tam reikėtų įteisinti ne tik elektroninį parašą, bet ir elektroninį dokumentą. Jis teigė, kad nors elektroninis parašas dar nereglamentuotas, bet juo tam tikri veiksmai jau atliekami.
Nors parašo įstatymas bus priimtas dar šiemet, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija žada, kad juo naudotis Lietuvoje bus galima kitų metų viduryje.
Projektą parengę Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos katedros specialistai pabrėžia, jog įstatymu bus įteisinta tik paties parašo tvarka ir elektroninio parašo infrastruktūra, tačiau elektroninių dokumentų ar elektroninių sandorių įteisinimas pareikalaus atskiro įstatymo. Tam, Europos Sąjungos pavyzdžiu, bus būtina parengti Elektroninės komercijos įstatymą.
Robertas Tamulevičius, asociacijos “Infobalt” prezidentas, pabrėžė, kad taikant įstatymą verslininkų santykiai su valstybiniu sektoriumi turėtų būti daug efektyvesni, nes elektroninis parašas panaikintų eiles valstybinėse institucijose. Jam pritaria Sigitas Kaktys, Seimo narys, kurio manymu, įstatymas – “daugybės valdymo problemų sprendimo pradžia”.