Pelningas verslas
Klastotės – didžiulis verslas, kasmet įgaunantis vis didesnį mastą. Iš jo užsidirba nesąžiningi gamintojai, o pralošia visų pirma pirkėjai.
Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungos muitinės sulaikytų siuntų kiekis ES pasienyje išaugo nuo 5 000 siuntų 2001 m. iki 43 000 siuntų 2009-aisiais. 2009 m. iš viso gabenta 118 milijonų gaminių, kurie, kaip įtariama, buvo suklastoti ar pagaminti pažeidžiant autorių teises.
Dėl įtarimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu dažniausiai muitinėje buvo sulaikomos cigaretės, drabužiai ir garsių gamintojų prekės. Tačiau sulaikyta ir daug piliečių sveikatai pavojų galinčių kelti kasdienos prekių – įvairaus šampūno, dantų pastos, žaislų, vaistų ar namų apyvokos prekių.
Sulaikoma muitinėje
Lietuvos muitinės pareigūnai, atlikdami muito tikrinimus, bene pirmieji susiduria su į mūsų šalį įvežti bandomomis klastotėmis.
„Vilniaus muitininkai šiais metais (t. y. per pirmuosius 3 metų mėnesius) sulaikė jau 45 siuntas, kuriose buvo daugiau kaip 1 000 vienetų įvairių prekių, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, – pasakoja Vilniaus teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė Daiva Sušinskienė. – Palyginimui galiu pasakyti, kad pernai Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai pašto, geležinkelio ir oro uosto postuose sulaikė daugiau kaip 100 įvairaus dydžio siuntų, kuriose buvo gabenama 600 tūkst. įvairių falsifikuotų prekių.“
Į Lietuvą dažniausiai mėginama gabenti drabužių, vaikiškų žaislų, parfumerijos ir medikamentų klastočių. „Populiarūs ir klastoti aksesuarai – rankinės, piniginės, akiniai, laikrodžiai, avalynė, mobilieji telefonai bei jų priedai, – sako ekspertė. – Lietuvoje dažniausiai parduodamos „Adidas“, „Chanel“, „Gucci“, „Nike“, „Nokia“, „Bakugan“, „Prada“, „Puma“ bei kitų ženklų suklastotos prekės, kurių įsigyti galima ne vienoje šalies prekyvietėje.“
D. Sušinskienė pastebi tendenciją – klastočių gamintojai įžūlėja. Pastaruoju metu jie neteisėtai ženklina net ir tas prekes, kurių teisėtas gamintojas savo asortimente neturi.
Bendradarbiaujama su gamintoju
Didžioji dalis falsifikatų realizuojama internetu ir turgavietėse, tačiau patirtis liudija, kad svetimu prekės ženklu žymėtų prekių gali būti ir parduotuvėse. „Klastotės dažniausiai siunčiamos iš Kinijos, Indijos, Taivano, Honkongo, Singapūro. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusiais metais, siuntų srautų iš trečiųjų šalių pašto poste padidėjo 4 kartus“, – sako D. Sušinskienė.
Nelegalios produkcijos platinimo atvejus išaiškinti padeda muitinės darbuotojų profesionalumas, darbo patirtis ir veikiantis efektyvus klastočių atpažinimo mechanizmas – pasitelkiamos specialistų išvados, bendradarbiaujama su originalių prekių gamintojais.
„Įtartinos prekės muitinėje pirmiausia sulaikomos, apie tai informuojamas prekės ženklo savininkas arba jo atstovas. Jeigu prekės sulaikomos muitinės iniciatyva, apie sulaikymą informuojamas ir Muitinės departamentas, kuris ieško prekės ženklo atstovo. Sulaikytos prekės atiduodamos ekspertizei, – sako pašnekovė. – Prekių ženklų savininkų pateiktose išvadose beveik 96 proc. pasitvirtina, kad muitinės pareigūnų sulaikytos prekės iš tiesų buvo suklastotos.“
Gavus prekių klastojimą patvirtinančią prekės ženklo savininko išvadą, sulaikytos prekės neišleidžiamos į laisvą apyvartą.
Kyla įtarimų? Nepirkite
Tačiau, kaip atpažįstamos klastotės, paklausite. „Vienas iš pagrindinių kriterijų, skatinančių įtarti, kad gabenamos suklastotos prekės, – maršruto ,,nelogiškumas“, kai vienoje šalyje pagamintos prekės siunčiamos į kurią nors iš ES šalių, po to tranzitu gabenamos dar į kitą šalį, – sako D. Sušinskienė. – Kad prekės suklastotos, įtarti galima ir pamačius, jog siuntoje yra prekių, kurios paženklintos skirtingų gamintojų ženklais (pvz., „Puma“, „Nike“, „Adidas“). Atkreipiame dėmesį ir į prekių kilmės šalį (pvz., Kinija, Indija ir kt.). Na, o svarbiausias kriterijus, pagal kurį atskiriama klastotė, – kokybė. Pareigūnai žino daugybę niuansų, pagal kuriuos galima atskirti klastotes – tai ir pakuotė, prekinio ženklo išdėstymas (tiek pats simbolis, tiek ir raidės), siūlių susiuvimas, dizainas, modeliai, prekių vertė ir t. t.“
Neturintys specialių žinių vartotojai, pirkdami garsios firmos prekės ženklu pažymėtą prekę turgavietėje, turėtų žinoti pagrindinę taisyklę – tai nėra originali prekė.
Europos vartotojų centras pataria garsių gamintojų prekes visada pirkti tik patikimose parduotuvėse: dauguma gamintojų savo interneto tinklalapiuose nurodo savo atstovų adresus (tiek internetinius, tiek parduotuvių). Taip pat prieš pirkdami visada patikrinkite, ar prekės pavadinimas užrašytas teisingai, ar logotipas neiškraipytas, ar ant pakuotės yra holograma ar kontrolės numeris.
„Rinkdamiesi prekes, atkreipkite dėmesį ir į kokybę ir, be abejo, į kainą, – sako D. Sušinskienė. – Juk originalių „Adidas“ sportinių batelių ar „Chanel“ kvepalų už 20 litų tikrai neįsigysite.“
Pavojai internete
Pastaruoju metu internetinė prekyba vis labiau populiarėja, o kartu su ja daugėja ir muitinėse sulaikomų prekių kiekiai.
Europos vartotojų centro duomenimis, ES valstybes pagal vartotojų, įsigijusių suklastotą prekę, baudžiamumą galima suskirstyti į tris kategorijas:
vartotojai, įsigiję suklastotų prekių, nėra baudžiami (Didžioji Britanija, Švedija, Ispanija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija, Lietuva, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija);
vartotojai, įsigiję suklastotų prekių, nėra baudžiami, jei nežinojo apie suklastojimo faktą (Belgija, Austrija);
vartotojai, įsigiję suklastotų prekių, baudžiami teisės aktų nustatyta tvarka (Liuksemburgas, Latvija, Vokietija, Prancūzija, Olandija).
Tačiau daugumoje valstybių vartotojai, įsigiję prekę su tikslu ją parduoti, jau gali būti patraukti atsakomybėn.
Lietuvoje bent jau kol kas įstatymai suklastotų prekių pirkėjams bausmių nenumato. „Suklastotų prekių pirkėjas nubaudžia pats save, nes už abejotinos kokybės ir nesaugią prekę sumoka nemažus pinigus, – sako D. Sušinskienė. – Kaip rodo praktika, rinkoje esančių klastočių kokybė nė iš tolo neprilygsta originalioms prekėms. Kita vertus, galiu pateikti labai daug pavyzdžių, kai vartodami padirbtą kosmetiką, kvepalus, medikamentus ar kitokias prekes dėl atsiradusių įvairių sveikatos sutrikimų žmonės priversti kreiptis į medikus.“
Tačiau jei vartotojas įsigytų suklastotą prekę ir ją nuspręstų parduoti, tada jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. „Suklastotų prekių pardavėjui gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Taikant baudžiamąją atsakomybę, yra numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų“, – pabrėžia pašnekovė.