Pasaulyje žinomas futurologas T. Rohitas Lietuvoje lankėsi, norėdamas pasidalyti savo įžvalgomis apie Lietuvos turizmo perspektyvas VšĮ „Versli Lietva“ organizuotoje konferencijoje „Turizmo ateitis: kelionės, konferencijos ir e-turizmas“. Tačiau su DELFI įžvalgusis svečias iš Didžiosios Britanijos sutiko pakalbėti ne tik apie turizmą, bet ir apie ateities ekonomikos tendencijas bei darbo jėgos prisitaikymą prie pokyčių.

- Kokia Europos laukia ateitis?

- Manau, kad mes įžengiame į naują erą, kuri yra persmelkta netikrumo. Ateinantis dešimtmetis bus labai sunkus ekonomiškai. Daugumoje Europos šalių pragyvenimo lygis kris. Žmonių realios pajamos kris. Tačiau vis labiau tobulės technologijos.

- Kaip Lietuva turėtų pasinaudoti tobulėjančiomis technologijomis?

- Technologijos mums leidžia pasauliui pranešti apie save. Žinoma su technologijų augimu mes matysime ir kitų šalių (ne Europos – DELFI) augimą. Taigi, kalbant apie turizmą, turistinės paslaugos taps vis labiau tarptautinės.

Žinoma, kiekviena šalis negali pasiūlyti turistams visko. Taigi, manau, kad Lietuvoje jūs pamatysite gana aiškų pasikeitimą – vietoj to, kad reklamuotumėte ir garsintumėte save kaip šalį, pradėsite ieškoti nišos turizme.

Pavyzdžiui, turite bičių muziejų. Kodėl rinkodaros nenukreipti į tai? Reikėtų paskelbti pasauliui, kad jūs tai turite ir per socialinius tinklus pasiekti tuos, kurie myli bites.

Ir kodėl vėliau nepradėjus galvoti apie muziejaus ir viešbučių bendradarbiavimą? Dar ir festivalį galima suorganizuoti bičių mylėtojams.

Pabandykite sukurti įdomius turizmo paketus, kad tam tikrų pomėgių žmonės atvyktų būtent čia.

Ir taip turistai taps tais rinkodaros veiksniais, kurie skleis žinią apie jus visame pasaulyje.

- Ar Lietuva ne per maža šalis ambicingiems planams užkariauti turistų širdis?

Talwaras Rohitas
- Lietuva yra pakankamai maža, bet lanksti šalis. Jūs tai galite padaryti. Tereikia būti matomam socialiniuose tinkluose. Jums nereikia pasaulinio dydžio renginių, kad sutrauktumėte pakankamą srautą turistų. Jums puikiai tiktų orientuotis vidutinio dydžio ar mažų renginių, festivalių organizavime.

Pasaulio turizmo konkurencingumo reitinguose Lietuva šiek tiek nukrito, nors išlieka aukščiau vidurkio. Kur jūs įvertinti prasčiausiai? Tai kainų konkurencingumas.

Esate pakankamai brangūs. Taigi, kai turistas čia atvažiuoja, už prašomą kainą jis tikisi išskirtinai kokybiškų paslaugų.

Paklauskite savęs, kodėl Vilnius toks brangus palyginus su kitais miestais. Jei prašote mokėti daugiau, tai privalote užtikrinti, kad bus suteiktos pačios geriausios ir kokybiškiausios paslaugos.

Taip pat jūs ne taip gerai atrodote pagal kultūros ir gamtos kriterijus. Bet tai ne tikrovė, o tai - kaip jūs esate matomi.

- Kaip rasti tą nišą, kurioje galima būtų sužavėti turistus?

- Pažiūrėkite į medicinos turizmą Indijoje. Svarbiausia, užtikrinti kokybę. Dabar žmonės keliauja į Indiją gydytis. Širdies operaciją ten galima pasidaryti už 1/25 kainos palyginus su kainomis Europoje. Priežastis tokių mažų kainų ne ta, kad medicinos darbuotojai mažiau uždirba Indijoje, o ta, kad jie taip sugebėjo ištobulinti darbą, jog viską daro efektyviau, pigiau, bet nuo to nenukenčia kokybė.

- Bet tokie ambicingi planai tikriausiai ne vienerių metų darbas?

- Žinoma. Bet Lietuva yra drąsi šalis. Jūs turite 2030 m. strategiją. Įsipareigojote sau iki tada tapti tarp dešimt pirmaujančių šalių daugelyje sričių. Išskyrus vieną.

Jūs turite užsitikrinti, kad Lietuvos gyventojai bus patrauklūs darbdaviams po tiek metų.

Jei gerai pamenu, jūsų strategijoje nurodyta, kad turite ambicijų 2030 m. būti 17-toje vietoje pagal mokymąsi visą gyvenimą (angl. lifelong learning).

Iš tiesų šalies sėkmė slypi tame, ar ateityje darbuotojai bus pasiruošę besikeičiančiai darbo rinkai.

Gyventojai turi būti skatinami mokytis visą gyvenimą. Pavyzdžiui, kodėl darbuotojams, kurie kas porą metų lanko kvalifikacijos kursus ar mokosi naujų dalykų, nesumažinus 5 proc. pajamų mokesčio?

Geriau jau valstybė gyventojams šiek tiek atiduoda dabar, negu po 30 metų moka daugybę bedarbių ar socialinių pašalpų.

- Tačiau nuspėti, kokios specializacijos darbuotojų reikės po kelių dešimtmečių, nėra taip lengva.

- Žinoma, mes nežinome, kokių profesijų darbuotojų reikės po kelių dešimtmečių, bet turime pratinti gyventojus prie pokyčių. Tai turi būti „įsodinta“ šalies kultūroje.

Valdžia turi siekti ir norėti, kad gyventojai būtų patrauklūs darbdaviams ilguoju laikotarpiu. O tai reiškia - darbuotojų nuolatinį tobulinimą. O patys gyventojai turi įprasti prie idėjos, kad per gyvenimą jiems gali tekti penkis kartus keisti savo darbo sritį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (264)