Atrodytų, prekybos centro patrauklumą turėtų lemti jo buvimo vieta: kuo arčiau namų – tuo patogiau, tačiau specialistai vardija ne vieną reikšmingą dalyką, kuris lieka neapgalvotas ir nedžiugina pirkėjų.
„Plėtotojai sako, yra trys svarbūs dalykai: vieta, vieta, vieta. Bet net geroje vietoje gali būti nesėkmingų prekybos centrų, prisiminkime „Gedimino 9“ arba “Flagmano” patirtus nesklandumus”, - vardija rinkodaros konsultantas ir praktikas Audrius Savickas.
Jis primena, kad prekybos centro sėkmei įtakos turi jo koncepcijos aiškumas. Tačiau Lietuvos prekybininkams čia koją pakišo ekonominis sunkmetis, kai nuomininkai ėmė masiškai atsisakyti patalpų arba prašyti mažinti kainas. Galiausiai atsitiko taip, kad prekybos centrai nuomininkus priimdavo ir nesilaikydami savo koncepcijos.
„Turėtų būti aišku, kam prekybos centras skirtas ir ką jis daro, su kokiais lūkesčiais žmonės ten ateina. Pavyzdžiui, išparduotuvių centras „Parkas“, gana sėkminga „Megos“ prekybos centro koncepcija, jis pastatytas truputėlį už miesto, yra regioninis, bet patogus pravažiuojantiems žmonėms ir gana sėkmingai gyvena, - mano A. Savickas. - Būtinas ir tinkamas verslo planas, nesėkmingu pavyzdžiu galima įvardyti prabangių parduotuvių vietą Vilniaus vartuose: greičiausiai nepaskaičiuota, kad Lietuvoje nėra tiek perkamosios galios, kiek plėtotojai tikėjosi.“
Jis priduria, jog su didele problema susidūrė ir Šiauliuose įsikūrę prekybos centrai, kuriems pagal gyventojų skaičių pirkėjų turėjo pakakti, bet neįvertinta žmonių perkamoji galia.
Atrodo – smulkmena, bet ne mažiau reikšminga, ar protingai suplanuotas apšvietimas, vėdinimas ir triukšmo lygis parduotuvių komplekse. Jei su emocijas keliančiais sprendimais pamirštama padirbėti gresia nesėkmė.
„Tyrimai rodo, kad žmonės yra lojalesni jaukiai suprojektuotiems prekybos centrams, ypač tiems, kuriuose yra viešųjų erdvių, ten, kur galima pasėdėti, pailsėti, tai – salelės, kavinaitės ir kitos jaukios vietos. Jos ne tik didina lojalumą, dėl jų žmonės praleidžia daugiau laiko prekybos centruose“, - sako A. Savickas.
Jis apgailestauja, jog Lietuvoje gana aplaidžiai žiūrima į prekybos pastatų architektūrą, pavyzdžiui, žmonėms nepatogu patekti į antrą aukštą, fasadai išnaudojami neefektyviai: vitrinos vietą užima siena ar išvažiavimas iš požeminio garažo.
Į ką taikosi prekybos centrai?
„Galima daryti prielaidą, kad tie prekybos centrai, kurie aptarnauja priemiesčius, sulaukia turtingesnių pirkėjų, - dėsto jis, vertindamas prekybos vietų sėkmingumą. - Antra vertus, paprastai didesnę perkamąją galią turintys žmones turi automobilius ir gali vykti ten, kur jiems patinka apsipirkti.“
Visgi A. Žilys primena, kad yra pastebima, kad kai priemiesčiui prekybos ploto tenka pakankamai nedaug, pavyzdžiui, Klaipėdos atveju, gyventojai tai įvardija kaip vieną infrastruktūros trūkumų.
„Dažniausiai priemiesčiuose įsikuria einamųjų prekių siūlančios parduotuvėlės. Manau, prekybos centrų sėkmingumą gali lemti jų vieta: jei jie yra įsikūrę prie tranzitinių kelių, ten turėtų užsukti nemenki keleivių srautai“, - dėsto sociologas.
Specialistas primena, kad atitinkamai, skurdesniuose rajonuose gyvenančių žmonių perkamoji galia bus mažesnė, dėl to ten įsikūrę prekybos centrai gali uždirbti mažiau nei įsikūrę centre.
„JAV atveju yra pastebima ir kita įdomi tendencija: skurdesniuose rajonuose formuojasi vadinamos „maisto dykumos“, kai ten veikiančios parduotuvėlės prekiauja alkoholiu arba nesveiku maistu. Pastebėta koreliacija, kad nutikimas yra susijęs su tuo, ar gyventojai turi kur nusipirkti įvairesnio maisto, jei neturi automobilio. Žinoma, Europoje yra kitoks kontekstas, nėra tokios didelės diferenciacijos, o prekybos centrai yra pakankamai plačiai paplitę“, - situaciją JAV ir Europoje palygina jis.
Prekybos centrų – per daug
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas primena, kad Lietuva pagal prekybos plotą vienam gyventojui yra pirmaujančių Europos šalių gretose, o tai reiškia, kad prekybininkams labai sunku konkuruoti, o gyventojams – yra iš ko rinktis.
„Esant tokiai rinkai su daug žaidėjų pradeda veikti ir daugiau jų sėkmę ar nesėkmę lemiančių veiksnių. Aktualu tampa ne tik lokacija, bet ir prekės ženklų asortimentas, prekybos centro interjeras, papildomos paslaugos, tokios kaip vaikų žaidimų ir suaugusių pramogų zonos, parkingo dydis ir patogumas, aptarnaujantis personalas ir panašiai. Už daugelį šių sprendimų atsakingi yra prekybos centruose dirbantys vadovai, todėl vieno ar kito prekybos centro populiarumą ir sėkmę gali nulemti būtent vadybiniai sprendimai“, - sako L. Vilimas.
Per aštuonerius metus Lietuvoje prekybinio ploto padaugėjo beveik trečdaliu, atitinkamai, dabar vienam Lietuvos gyventojui tenka nebe 0,6 kv. m parduotuvių ploto, o 0,9 kv. m.
Prekybinio ploto pokyčiai Lietuvoje išskyrus automobilių ir motociklų remontą bei prekybą, Statistikos departamento duomenys
| Parduotuvių plotas kv. m | Prekybos plotas vienam gyventojui, kv. m | |
| 2012 | 2 838 900 | 0,9 |
| 2011 | 2 719 900 | 0,9 |
| 2010 | 2 646 900 | 0,9 |
| 2009 | 2 620 400 | 0,9 |
| 2008 | 2 970 600 | 0,9 |
| 2007 | 2 732 600 | 0,8 |
| 2006 | 2 225 700 | 0,7 |
| 2005 | 2 033 400 | 0,6 |
„Lietuvoje prekybinio ploto yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, gerokai daugiau nei kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje. Bet bėda ta, kad perkamoji galia yra daug žemesnė palyginti su tomis šalimis, o tai reiškia, kad prekybininkams Lietuvoje yra daug sunkiau išgyventi“, - dėsto A. Savickas.
Jis paaiškina, jog prekybininkų valdomas plotas sparčiai padidėjo ekonominio pakilimo metu, kai prekybos centrai buvo statomi tikintis greito augimo.
„Šiuo metu yra persistengta, perinvestuota, Lietuvoje – per daug prekybinio ploto. Ateityje perkamoji galia paaugs ir ploto bus tiek, kiek reikia“, - mano A. Savickas.
Mažmeninės prekybos plotas kvadratiniais metrais Europoje, „Eurostat“ duomenys
| Valstybė/Metai | 2002 | 2007 |
| Kipras | 2 389 | 2 598 |
| Slovakija | nėra duomenų | 4 205 |
| Latvija | nėra duomenų | 4 610 |
| Austrija | 4 739 | 4 569 |
| Danija | 2 178 | 5 040 |
| Norvegija | 6 318 | 5 673 |
| Suomija | 6 227 | 6 145 |
| Švedija | nėra duomenų | 6 377 |
| Lietuva | 9 666 | 7 991 |
| Graikija | 28 031 | 15 741 |
| Portugalija | 20 419 | 25 026 |
| Vengrija | 30 057 | 34 150 |
| Prancūzija | nėra duomenų | 35 746 |
| Bulgarija | 35 786 | 36 541 |
| Ispanija | 54 168 | 49 102 |
| Jungtinė Karalystė | 58 725 | 58 628 |
| Vokietija (iki 1990 m. buvusi Federacinės Vokietijos teritorija) | 52 150 | 65 504 |
| Rumunija | 77 437 | 82 852 |
| Estija | 2 429 | nėra duomenų |
| Nyderlandai | 6 353 | nėra duomenų |
| Čekija | 58 148 | nėra duomenų |
