Kas yra taupymas? Gebėjimas neįklimpti į skolas ar atsidėti pinigų, kad ir kokios būtų pajamos? Viską pirkti skolon ar dėti litą prie lito ilgus metus? Sutaupytus pinigus laikyti juodai dienai, vaikų ateičiai ar už juos nusipirkti ką nors naudingo? O gal išleisti malonumams? Kaip taupyti – atsisakant kokybiško maisto, drabužių, pramogų ar kultūros? Taupyti toliaregiškai ar vadovaujantis minutės nauda, kas gali atnešti didelių nuostolių ateityje? Vienu metu beatodairiškai taupyti būtiniausių išlaidų „sąskaita“ ir beatodairiškai leisti pinigus nebūtiniems dalykams?

Atsakymai į visus šiuos klausimus labai daug pasako ir apie žmogaus, ir apie visos tautos bruožus. Žymus antikos filosofas Seneka yra pasakęs, kad įprotis taupyti yra ne tik turto, bet ir charakterio kertinis akmuo. Jis taip pat minėjo, kad taupantys yra šviesūs žmonės, galvojantys apie ateitį. Ir tai mums labai patiktų, jei ne viena detalė – kaip rodo daugybė šia tema atliktų tyrimų, dažniausiai taupome „juodai dienai“, kitaip sakant, ateitis mums atrodo potencialiai juoda.

Tačiau visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kiek žmonių išvis išgali taupyti, jei gaunamų pajamų neužtenka net minimaliems žmogiškiems poreikiams?

Taupo tik turtingi

Neseniai buvo paskelbti duomenys, kad kiekvieną mėnesį taupo 45,3 proc. Lietuvos gyventojų. Reguliariam taupymui žmonės dažniausiai gali skirti nedideles sumas – 32,4 proc. gyventojų teigia kas mėnesį atidedantys iki 300 litų. Tokias tendencijas atskleidžia „Danske“ banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

„Dažnas mėnesio pajamas ir išlaidas stengiasi balansuoti taip, kad galėtų atsidėti bent nedideles sumas. Pirmiausia siekiama sukaupti rezervą finansiniam stabilumui, vėliau – didesniems pirkiniams. Galvoti apie ateitį būtina visiems – tiek dideles, tiek mažas pajamas gaunantiems žmonėms“, – pabrėžia „Danske“ banko Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė Jūratė Nedzinskienė.

Vis dėlto 40,5 proc. žmonių kiekvieną mėnesį atidėti pinigų nepavyksta, o 14,2 proc. šiuo metu ne tik netaupo, bet dar ir skolinasi. 75,2 proc. Lietuvos gyventojų pripažįsta, jog netikėtai praradę pajamų šaltinį iš santaupų galėtų verstis neilgą laiką. 52,2 proc. apklausos dalyvių galėtų išsiversti iki mėnesio, 23 proc. – nuo 1 iki 3 mėnesių.

Pasak J. Nedzinskienės, išgyvenimo iš santaupų laikotarpis labiausiai priklauso nuo gaunamų pajamų: kuo didesnės mėnesio pajamos, tuo ilgiau gyventojai galėtų verstis praradę pajamų šaltinį.
Iš turimų santaupų moterys galėtų išgyventi trumpiau nei vyrai. Ne ilgiau nei mėnesį su turimomis santaupomis verstis galėtų 57,3 proc. moterų ir 46,8 proc. vyrų. Trumpiausiai išgyventi galėtų 15–19 metų apklaustieji – 66,8 proc. verstųsi ne ilgiau kaip mėnesį.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą dėl taupymo „Danske“ banko užsakymu 2012 m. liepą atliko agentūra OMD, naudodama „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą.

Lietuviai – taupiausi

Praėjusiais metais buvo paskelbta, kad pagal vidutinę indėlių sumą vienam gyventojui Baltijos šalyse turtingiausi yra estai – kiekvienas šios šalies gyventojas bankų sąskaitose turi sukaupęs vidutiniškai po 3,3 tūkst. eurų. Kiekvienas lietuvis sutaupė vidutiniškai po 2,4 tūkst., kiekvienas latvis – po 1,8 tūkst. eurų. Vis dėlto tai gali byloti ne tiek apie charakterio, kiek apie pajamų skirtumus – estai geriausiai gyvena, tad ir susitaupė daugiau.

Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78 proc. Estijos, 61 proc. Lietuvos ir tik 46 proc. Latvijos gyventojų turi bent šiek tiek santaupų. Tačiau santaupos visose šalyse yra palyginti nedidelės ir daugeliu atvejų nesiekia 1 000 eurų. Gyventojų, kurie šiuo metu neturi jokių santaupų, Estijoje yra 23 proc., Latvijoje – 18 proc., Lietuvoje – 8 proc. Visgi atsakydami į klausimą, ar jie turi galimybę susitaupyti daugiau, 11 proc. estų ir po 4 proc. Latvijos ir Lietuvos gyventojų nurodė, kad tokia galimybė yra.

Manoma, kad Lietuvoje finansų atsargų yra daugiau, nei skelbiama oficialiai. Prieš krizę kai kurie bankininkai spėjo, kad ne bankų sektoriuje „sukasi“ 3–5 mlrd. litų. Galimas daiktas, kad ekonomikos krizė šias atsargas dar padidino, nes krizės laikotarpiu indėlių bankuose nesumažėjo – atvirkščiai, jie pasiekė rekordinį lygį.

Nors dažnai esame vadinami išlaidūnais, mes labai atsiliekame nuo latvių ir estų pagal paimtas paskolas. Kiekvienas Estijos pilietis yra pasiskolinęs vidutiniškai net po 5,3 tūkst. eurų, latvis – po 3,5 tūkst. eurų, o lietuvis skolingas vidutiniškai tik po 2,4 tūkst. eurų. Jeigu iš santaupų atimtume paskolas, lietuvio kišenės liktų tuščios, kiekvienas latvis būtų skolingas po 1,7 tūkst. eurų, o kiekvieno esto skola siektų net po 2 tūkst. eurų.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse tyrimas atskleidė, kad lietuviai labiausiai linkę taupyti didesniems pirkiniams, latviai – senatvei (Lietuvoje senatvei taupo tik maždaug kas dešimtas gyventojas), estai – vaikų ateičiai, būsto renovacijai.

Daugiau kaip pusė turinčių santaupų Baltijos šalių gyventojų sutinka, kad pagrindinė priežastis, skatinanti juos taupyti, šiuo metu yra noras atsidėti pinigų juodai dienai ar nenumatytoms išlaidoms. Tiesa, kiti taupymo motyvai atskirose šalyse skiriasi.

Lietuviai yra linkę taupyti didesniems pirkiniams, tokiems kaip automobilis, būstas ar namų įranga, estai, kaip jau minėta, dažniausiai taupo būsto renovacijai ir vaikų poreikiams. Latvijoje daugiausia respondentų iš Baltijos šalių – 21 proc. santaupų turinčių gyventojų – teigia taupantys senatvei, beje, čia mažiausiai gyventojų taupo naujam būstui. Estijoje ir Lietuvoje tokių gyventojų – atitinkamai 10 ir 15 proc.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, jog 31 proc. Lietuvos gyventojų linkę taupyti tam, kad susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms visada turėtų pinigų.

Atsargumas laimi

Beje, pirmoji Lietuvos televizijos laida „Europos vidury“ taip pat buvo skirta nacionaliniams požiūrio į pinigus ir taupumą skirtumams – kodėl lietuviai taip bijo ateities, dažniausiai taupydami „juodai dienai“, o ne galvodami apie dabartinį gyvenimą ar žvelgdami į ateitį ne „juodai“.

Daug metų Didžiojoje Britanijoje dirbusio žurnalisto Andriaus Užkalnio teigimu, būtent atsargumas ir konservatyvumas lietuviams padėjo krizės laikotarpiu – palyginti su kitomis šalimis, nesame itin prasiskolinę, rizikingai investavę, nors mums nuolatos priekaištaujama, kad pinigus laikome „nepelningai“ ir „nemadingai“ – dažniausiai terminuotaisiais indėliais.

Laidoje dalyvavusi lenkė iš Varšuvos Renata Menkovska-Norkienė sakė pastebėjusi, kad lenkai dažniau taupo maloniems dalykams, sakykim, atostogoms, pramogoms, ar verslo pradžiai, o lietuviai – juodai dienai.

Nereikalingi ar nebūtini daiktai?

Vienas iš taupumo apibrėžimų byloja, kad taupumas yra mokėjimas išvengti nereikalingų išlaidų. Tačiau dėl prastos finansinės padėties nereikalingos (kitaip sakant, perteklinės) išlaidos Lietuvoje kartais suprantamos kaip nebūtinos. Žmogui gyvybiškai būtinos yra tik maisto ir būsto išlaidos, todėl visos kitos laikomos nereikalingomis. Tad labai galimas daiktas, kad geresnius batus nusipirkęs ar į teatrą nuėjęs asmuo gali būti palaikytas švaistūnu. Taigi taupumo samprata itin priklauso nuo konteksto.

Vaistinių tinklo „Camelia“ atlikta interneto apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, kuriose srityse lietuviai taupo labiausiai, parodė, kad penktadalis respondentų labiausiai linkę taupyti atsisakydami prabangos prekių (papuošalų, brangesnių aksesuarų, garsių dizainerių kurtų drabužių ir pan.).

Beveik 14 proc. apklaustųjų savo piniginėms ištuštėti neleidžia taupydami pinigus, skirtus pramogoms, taip pat drabužiams ir avalynei. Daugiau nei 11 proc. apklausos dalyvių taupo pirkdami namų apyvokos daiktus bei buitinę ir kitokią techniką. 8 proc. respondentų bando taupyti pirkdami degalus. Kiti apklausos dalyviai taupo maisto, kasdienių išlaidų, atostogų ir sveikatos srityse.

„Keistasis“ taupymas

Daugelis Lietuvos žmonių kenčia dėl kuro kainų. Tačiau rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ apklausa atskleidė, kad taupiai vairuoti ir važinėti degalus tausojančiais automobiliais aktualu vos dešimtadaliui šalies gyventojų.

Lietuviai renkasi pigesnį kurą, nevengia pirkti kontrabandinių degalų, tačiau menkai domisi ekologišku vairavimu. Apklaustieji nesiejo ekologiško vairavimo su atitinkamais vairavimo principais ir veiksmais, tik 4 proc. respondentų mano, kad vairuotojų rengimo programą reikėtų papildyti ekologiško vairavimo kursu.

Racionalus vairavimas neatliekant jokių nereikalingų veiksmų, iš anksto prognozuojant galimas situacijas ir planuojant maršrutą – tai pagrindiniai ekologiško vairavimo principai. Vengiant nereikalingo pedalų – akceleratoriaus ir stabdžių – spaudymo ir neigiamų emocijų, vairuojama ne tik taupiau, bet ir saugiau bei mandagiau. Tačiau lietuviai kelyje be saiko manevruoja, lenkia, stabdo, taip keldami pavojų ne tik sau, aplinkiniams, bet ir savo piniginei.

Vis kylant šildymo kainoms, daug žmonių susidomėjo reguliuojamuoju šildymu, ir dažnai, siekiant taupyti, nustatoma žemesnė temperatūra. Dėl to būstuose veisiasi pelėsis, kuriam naikinti reikia daug lėšų, galima susirgti rimtomis ligomis, pakenkti vaikų ateities sveikatai. Tad jei išlaidavimas yra trumparegiškumo bruožas, toks, nors skamba paradoksaliai, gali būti ir taupymas, nes abiem atvejais nepaisoma vienokių ar kitokių šio žingsnio padarinių ir platesnio problemos konteksto.