Devyniolikmetė Diana Ostik neslepia ašarų. Iš Lietuvos atvykusi jauna moteris atrodo nusiminusi ir bejėgė. Iki užpraeitos savaitės vidurio ji kartu su maždaug trisdešimčia kolegų iš Bulgarijos, Lietuvos, Moldovos ir Rumunijos dirbo prie Sarbriukeno dešrų ir mėsos produktų gamintojo „Hoell“ surinkimo linijos. Jie per dieną dešras pakavo iki dešimties valandų.
D. Ostik pasakoja, kad ją įdarbinusi agentūra už šį darbą žadėjo penkių eurų (apie 17 litų) per valandą darbo užmokestį. Moteris tvirtina, kad nuo vasario mėnesio gavo vos šimtą eurų (345 litus).
Diana ir dar 21 žmogus gyvena vienoje Sarbriukeno gatvių stovinčiame apleistame senos statybos name esančiuose trijuose butuose. Visiems jiems reikia būtiniausių maisto produktų. Jos draugas dar turi dešimt eurų ir penkis centus (34,70 lito) – tai visi turimi penkių žmonių, kurių biudžetas bendras, pinigai.
Nuo balandžio 11 dienos visi jie sėdi be darbo ir nežino, kas jų laukia ateityje. Tėvai iš Lietuvos atsiuntė šiek tiek pinigų, kad galėtų išgyventi Vokietijoje. Gyvenamosiose patalpose su septyniomis lovomis stovintys šaldytuvai visiškai tušti. Kada gaus savo atlygį už darbą be Dianos laukia ir 45 metų Elena Al-Farm iš Bulgarijos bei jos 26 metų dukra. Susikaupusi suma siekia nuo 1500 iki 2000 eurų (5179-6905 litų) vienam žmogui.
Ar gali būti, kad šiuos pinigus pasiėmė jų agentas? Elena ir jos kolegės apie sudėtingą situaciją, kurioje atsidūrė, praėjusią savaitę informavo laikraštį „Saarbruecker Zeitung“. Grįžti į tėvynę moterys negali, nes joms kelionei nepakanka pinigų.
„Hoell“ buvo šokiruotas
Susikalbėti su lietuviais, bulgarais, moldavais ir rumunais labai sunku. Tik dvi moterys šiek tiek kalba angliškai. Jos pasakoja, kad „Hoell“ jos įsidarbino per įmonę „Wenzel“ – taip įrašyta ir jų leidimuose. „Hoell“ su šia bendrove buvo pasirašiusi sutartį.
Užpraeitos savaitės viduryje viskas nutrūko, kadangi baigėsi sutarties laikas. Hame įsikūrusią personalo atrankos įmonę „Wenzel“ migrantams pasiūlė tarpininkas iš Varšuvos. Kai kurie jų pasakoja apie jiems tarpininkavusį kažkokį Viktorą. Telefono numeriu, kurį jis nurodė, žurnalistams niekas neatsiliepė.
„Hoell“ komercijos direktorių Rainerį Wenzą žinia apie susiklosčiusią situaciją nustebino ir šokiravo. Jis teigia nežinojęs, kad su minėtos įmonės įdarbintais žmonėmis neatsiskaityta. „Hoell“ svarsto galimybę apie buvusį partnerį pranešti teisėsaugai. Direktorius užtikrino, kad visos personalo paslaugas teikiančios įmonės „Wenzel“ sąskaitos buvo apmokėtos. Darbas su ja nutrauktas, apie tai buvusiam partneriui pranešta per advokatus. Esą, tam įtakos turėjo ir iš Mokesčių inspekcijos gautas pranešimas apie turto areštą dėl tariamų mokesčių skolų.
Personalo atrankos įmonės vadovas Rolfas Wenzelis energingai tai neigia ir grasina imtis teisinių veiksmų. Jis tvirtina galintis įrodyti be įspėjimo nutraukęs sutartį su „Hoell“, jis dar turi gauti iš „Hoell“ „labai didelę sumą“.
Kodėl darbuotojams nebuvo mokama? Apie tai R.Wenzelis esą nieko nežino. „Aš nesu darbdavys“, - atsakė jis. Vyras tvirtina turintis sutartis su tarpininkais, taip pat ir partneriu iš Varšuvos. Jo pavardės R. Wenzelis atskleisti nepanoro. Esą, jis nenori konfliktų. Jis yra butų, kuriuose gyvena darbuotojai, nuomininkas.
Tuo, kad iš užsienio atvykę darbuotojai ten gyvena kone nežmoniškomis sąlygomis, įsitikinti galėjo ir apie tai informuoti Sarbriukeno miesto atsakingi pareigūnai.
Maisto produktai darbuotojams
„Hoell“ komercijos direktorius R. Wenzas ėmėsi veiksmų, kad migrantais darbuotojais būtų pasirūpinta. Į jų gyvenamąsias patalpas buvo atgabenta maisto produktų ir gėrimų. Taip pat suorganizuotas jų susitikimas su advokate, kuri turėtų atstovauti apgautų darbuotojų interesams. Taip pat ir Sarbriukeno miestas pažadėjo ir kitą pagalbą, teigia jo atstovas spaudai Robertas Mertesas.
