49 metų pasvalietė Birutė apie spalvų terapiją spalvinant įvairius raštus sužinojo iš savo bendradarbės, kuri parodė darbo knygą su spalvinti skirtais paveikslėliais. Iš pradžių moteris pagalvojo, kad tai tik dar viena nesąmonė, bet vėliau nusprendė pabandyti. Prieš šventes Birutė sugalvojo spalvinimo knygų suaugusiems nusipirkti ne tik sau, bet ir kalėdinėms dovanoms draugams ir giminėms. Deja, užėjusi į parduotuvę, kurioje tikėjosi įsigyti įvairių raštų linijomis išmargintos knygos, liko nuvilta. Iš pardavėjos moteris sužinojo, kad ši prekė tokia populiari, kad viskas išparduota.
Leidyklos „Alma Littera“, valdančios knygynų tinklą „Pegasas“, viešųjų ryšių projektų vadovė Audronė Mockienė teigė, kad spalvinimo knygomis pradėjo prekiauti šių metų vasario mėnesį.
Pasak jos, pasaulyje pirmosios spalvinimo knygos suaugusiems pasirodė prieš kelerius metus.
„Tikroji mados banga kilo 2014 m. pabaigoje. Rudenį Jungtinėje Karalystėje buvo išleista pirmoji M. Marotta knyga „Minčių spalvos“ (angl. Animal Kingdom). Išskirtinio stiliaus dailininkės M. Marott spalvinimo knygos yra populiariausios daugelyje Europos šalių“, – pasakojo knygynų atstovė.
Pasak jos, „Alma Littera“ pradėjo pirmoji leisti spalvinimo knygas Baltijos šalyse: Estijoje pirmosios spalvinimo knygos buvo išleisto vasarą, o Latvijoje – rudens pabaigoje dar nebuvo nei vienos spalvinimo knygos.
Pasiteiravus, kokia buvo pardavimų pradžia ir ar pirkėjai žinojo apie tokią naujai pasaulį užkariaujančią madą, A. Mockienė teigė, kad pristačius knygą Vilniaus knygų mugėje dalis skaitytojų jau buvo girdėję apie tokias knygas.
„Per pirmąsias dvi mugės dienas pardavėme tiek vienetų, kiek planavome parduoti per visą mugę ir teko skubiai pasipildyti atsargas“, – pridėjo ji.
„Alma Litteros“ atstovė pastebėjo, kad šiuo metu rinkoje atsiradę labai daug skirtingų spalvinimo knygų suaugusiems, tačiau ne visos yra populiarios. Knygynų lentynose jau atsirado ir Lietuvos menininkų ruoštų spalvinimo knygų. Pavyzdžiui, minėta leidykla bendradarbiauja su dailininke Egle Stripeikiene.
„Natūralu, kad spalvinimo knygos populiarios didžiuosiuose miestuose, bet mada ateina ir į mažesnius miestelius ir kaimus. Vieni spalvina, apramina mintis, atsikrato blogos nuotaikos, kitiems tai yra tarsi grįžimas į vaikystę, kai piešdavome ir būdavo gražu, o dar kitiems – tai saviraiškos būdas“, – šnekėjo leidyklos atstovė.
„Alma Litteros“ atstovė spaudai teigė, kad Frankfurto mugėje užsienio leidėjai vis dar džiaugiasi, kad mada spalvinti vis dar auga.
„Lietuvoje taip pat matome, kad spalvinimo knygos yra perkamiausiųjų sąrašuose. Knygų yra išleista daug, ir vis dar pasirodo naujų. Bet yra tokių, kurios neperkamos, o kitų tiražai nuolat kartojami“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovė.
Paklausta, kas daugiausiai įsitraukia į spalvinimo veiklą, A. Mockienė paminėjo, kad pirkėjai labai įvairūs: nuo paauglių mergaičių iki garbaus amžiaus moterų. Tiesa, atsiranda ir vyrų, kurie ima pieštukus į rankas, tačiau jų – mažai.
Šių metų vasarį spalvinimo knygos buvo pasiūlytos ir „Vagos“ knygyno pirkėjams. Knygyno pardavimų vadovė Zita Barusevičiūtė pasakojo, kad iš pradžių pirkėjai produkto nežinojo: reikėjo šiek tiek laiko, kol jie susipažino su naujai pasiūlyta preke.
Kaip teigė knygynų tinklo atstovė, šiuo metu per mėnesį parduodama apie 1500 šių knygų, o pirmus mėnesius jų buvo parduodama vos apie 150. Šiuo metu knygynuose yra apie 50 rūšių spalvinimo knygų. Populiariausios – su augalų motyvais.
Pašnekovės teigimu, populiarėjančios knygos ir vartotojų susidomėjimas privertė knygynus pasiūlyti ir daugiau su spalvinimu susijusių produktų: knygų skirtukai, atvirukai, užrašų knygelės.
Dar viena manija ar psichologinė pagalba?
Pristatant spalvinimo knygas suaugusiems neretai pozicionuojama, kad jos yra puiki meno, spalvų terapija. Tačiau ką apie tai mano psichologai?
Psichologas Gediminas Navaitis teigė, kad jei žmogus susikaupia ir dėmesį nukreipia į save, bando save geriau suprasti, tai bet koks veiksmas gali būti meditacinis ir turėti tam tikrą psichoterapinę prasmę.
Vis dėlto psichologas pabrėžė, kad veiksminga psichoterapija vyksta kartu su psichoterapeutu.
„Žinoma, galima kalbėti apie kitos rūšies gydymus – be gydytojo. Galima peršalus išgerti aspirino, galima išgerti žolelių, tačiau akivaizdu, kad gydymas be gydytojo geriausiu atveju yra profilaktika ir gal sušvelninimas palyginus nesunkių ligų“, – savo pastebėjimais dalijosi G. Navaitis.
Dėl to įsitraukimą į knygų spalvinimą pašnekovas daugiau pavadintų maloniu laiko praleidimu, galimybe atsiriboti nuo kasdienybės, nusiraminti, bet jokiu atveju nereikėtų tokios veiklos tapatinti su psichologiniu konsultavimu ar terapija.
„Žodis terapija dabar dažnai praranda savo tikrąją prasmę, todėl tokių knygų nebūčiau linkęs vadinti terapija, bet ir vakarienės ruošimą kai kas vadina terapija. Tai kodėl gi ne?“, – retoriškai klausė pašnekovas.
