Rankų darbo baldus iš senos medienos ir lietuvių gamintas interjero detales siūlančios lietuvės sulaukia ne tik pas jas užsukančių norvegų pirkėjų dėmesio, bet ir Norvegijos žiniasklaidos susidomėjimo.
„Tokio verslo nusprendėme imtis pirmiausiai dėl to, kad mūsų abiejų vyrai yra staliai, taigi jie turi kontaktų Lietuvoje, išmano šią sritį. Tačiau baldus iš senos medienos nusprendėme siūlyti įkvėptos Norvegijos, Lietuvoje tokių dalykų nesame mačiusios“, - interviu DELFI pasakojo Ingrida.
Norvegijoje tai vis labiau populiarėja, yra dar keletas įmonių, kurios užsiima panašia produkcija.
„Nėra lengva gauti žaliavos, nes jos nėra parduotuvėse, kaip naujos medienos ir paieškos užtrunka, todėl nedaugelis užsiima šia veikla. Yra panašiu principu pagamintų baldų, kurie atkeliauja iš iIdonezijos, tačiau jų kokybė neprilygsta iš europietiškos medienos pagamintiems baldams", - sakė pašnekovė.
Lietuvių parduotuvėje iškart galima nusipirkti nebent tik kokią interjero detalę ar kitą smulkmeną, o baldai gamina tik pagal individualius užsakymus. Šiuos užsakymus įgyvendina Lietuvos baldžiai.
„Mes turime žmones, kurie važinėja po Lietuvos kaimus, miestelius ir ieško senos medienos. Juk kiek daug apgriuvusių senų pastatų galima pamatyti važiuojant per Lietuvą. Žmonės džiaugiasi, kai ateiname ir paprašome senų lentų, kai kurie jas atiduoda nemokamai“, - pasakojo Ingrida.
Pirkėjų dėmesį patraukia parduotuvėje pakabinta lova.
Parduotuvėje siūlomi ne tik iš lietuviškos senos medienos pagaminti baldai, bet ir naujos medienos dirbiniai, kitos interjero detalės, pavyzdžiui, rankų darbo žvakės, pagalvės, lino gaminiai.
„Savo parduotuvėje mes priimame kitų lietuvių dirbinius, tik jie turi būti oficialiai įregistravę veiklą. Taip mes norime parodyti, kad lietuviai daug gali ir moka. Norime pritraukti kuo daugiau tautiečių“, - pasakojo pašnekovė.
Dažniausiai, pasak verslininkių, klientai užsakinėja iš senos medienos pagamintus stalus, veidrodžius, spinteles. Toks baldas kainuoja 3-4 kartus brangiau nei masinės gamybos.
„Mūsų pirkėjai yra žmonės, kurie turi savo stilių, renkasi vienetinę prekę, nori išsiskirti, būti unikalūs, dažniausiai tai yra norvegai“, - sakė Renata.
Vilniaus universitete socialinės darbuotojos specialybę įgijusi Ingrida į Norvegiją atvyko prieš daugiau nei ketverius metus. Iki nuosavo verslo jai teko nueiti ilgą kelią, per šį laiką dirbo įvairius darbus: nuo meškų parko darbuotojos iki barmenės. Per tą laiką išmoko norvegų kalbą.
„Tik atvykusi į Norvegiją neturėjau darbo, tačiau eidama per darbdavius iškart radau net keturis. CV siuntimas Norvegijoje yra beprasmiškas reikalas, nebent pretenduoji į aukštą poziciją, kur vyksta konkursas. Įprastai darbdaviams norvegams reikia pamatyti būsimą darbuotoją, be to, jie dabar turi milžinišką pasirinkimą, nes yra daug iš įvairių šalių atvažiavusių žmonių“, - atkreipia dėmesį pašnekovė.
Renata pasakoja į Norvegiją atvykusi kartu su sūneliu paskui savo vyrą, kuris yra Ingridos sutuoktinio bičiulis. Vyrui sėkmingai įsidarbinus toje pačioje įmonėje kartu su draugu, moteriai darbo rasti nesisekė.
„Tada vis pakalbėdavome su Ingrida ir nusprendėme, kad reikia imtis nuosavo verslo“, - DELFI pasakojo ji.
Labai kenkia prastas įvaizdis
Prieš pusmetį parduotuvę atidariusios lietuvės sulaukė tiek vietinės, tiek nacionalinės žiniasklaidos dėmesio.
Tačiau pašnekovės pripažįsta, kad lietuvių įvaizdis Norvegijoje nėra tik teigiamas. Gana dažnai jie aprašomi kriminalų skiltyje.
„Apie lietuvius yra labai daug neigiamos informacijos, paskutinį mėnesį buvo tikra katastrofa, pradedant didžiule kontrabanda pasienyje ir nepilnametės švedės nužudymu, dėl kurio taip pat yra įtariami mūsų tautiečiai. Mes siekiame parodyti, kad iš tiesų lietuviai yra labai gabūs ir gali labai daug padaryti. Būna, kad į parduotuvę atėję žmonės sužino, kad gaminame Lietuvoje, apsisuka ir išeina. Mes negalime įlįsti į žmogaus galvą ir sužinoti, ką jis mąsto, bet tai sukelia minčių“, - kalbėjo Ingrida.
„Savo kelyje mes sutikome labai daug gerų žmonių iš savo šalies. Daugybė yra linkę padėti, noriai bendradarbiauja ir nori prisidėti prie lietuvių reputacijos Norvegijoje gerinimo. Tačiau taip pat norėtume kreiptis į tautiečius ir paprašyti, jog prieš imdamiesi kažkokios veiklos, pagalvotų, ar savo elgesiu nepakenks sau, savo šeimos nariams ir kitiems, kurie nori čia įsitvirtinti“ - pridūrė Renata.
