Bendrovė prognozuoja, kad po 2014 m. Lietuvos ekonomika augs 3,6 proc. Tai yra daugiau nei Lietuvos komercinių bankų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko prognozės.
2016-2018 m. prognozuojamas dar spartesnis augimas, kuris sieks 4,5-5 proc. per metus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,9 proc., o 2015 m. - dar 3,1 proc.
Finansų ministerija pernai rudenį prognozavo 2014-iems 2,9 proc. Lietuvos BVP augimą, o šiems metams – 3,4 proc.
DELFI kalbinti bankų SEB, „Nordea“ ir „Danske bank“ ekonomistai įvardijo, kad šiemetLietuvos laukia 2-3 proc. BVP augimas.
„Ateinančius ketverius metus Lietuvos augimas euro zonos vidurkį lenks 3 kartus. Panašios tendencijos bus ir kaimyninėse Baltijos šalyse, todėl mūsų regionas, nors sudarantis tik 0,8 proc. viso euro zonos BVP, bus jos augimo vėliavnešiu“, - mano profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalims Jonas Akelis.
Bendrovė skaičiuoja, kad dėl euro įvedimo verslo išlaidos sumažės, o augantis pasitikėjimas jau šiemet leis 5,5 proc. Lietuvai padidinti prekybos mastus ir 4 proc. - kapitalinių investicijų apimtį.
„Nors 2014 m. paženklinti privertomis užsienio rinkomis ir ekonominiu sąstingiu Rusijoje, 2015 m. bus kur kas optimistiškesni – Lietuvos BVP (3,6 proc.) bus bene didžiausias visoje euro zonoje. Šalis ne tik už nugaros paliks savo kaimynes Latviją ir Estiją su atitinkamai 3,4 ir 2,7 proc. augimu, bet ir šiemet į spartaus augimo fazę sugrįžusią Airiją (3,2 proc. augimas)“, - kalbėjo „Oxford Economics“ vyriausias euro zonos ekonomistas Tomas Rogersas.
Pasak jo, Lietuvos laukia eksporto augimas, o tai didins privačias investicijas. Blogoji naujiena ta, kad kartu su BVP augs ir infliacija, o tai mažins gyventojų perkamąją galią.
Paklaustas, kokios papildomos priežastys lėmė, kad bendrovės Lietuvos BVP augimo prognozės yra yra aukštesnės nei Finansų ministerijos, Lietuvos banko ar komercinių šalies bankų, T. Rogersas dėstė, kad tam yra dvi priežastys.
Pirma, valstybinės institucijos yra linkusios šalies augimo perspektyvas vertinti pesimistiškiau, o komerciniai bankai konservatyvios prognozių linijos laikosi po 2008-2009 m. ekonominės krizės.
Antra, Lietuva dabar turi pranašumo dėl krizės metais įvykdytų reformų ir tinkamai suvaldytų viešųjų finansų, o valstybės skola išlieka nedidelė. Be to, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, prekių ir paslaugų kainos išlieka palyginti mažesnės, tai taip pat prisidės prie spartesnio ekonomikos augimo.
Geriausios naujienos - prekybos ir ryšių sektoriui
„Oxford Economics“ prognozuoja, kad kiti metai, pagal BVP pokytį, didžiausią augimą lems prekybos sektoriui (nuo 1,6 proc. pernai iki 5,5 proc. šiemet), finansų ir verslo paslaugų (nuo 0,9 proc. iki 4,3 proc.) bei ryšių sektoriui (nuo 0,8 iki 4,4 proc.).
Šiek tiek sparčiau augs statybos sektorius (nuo 4,4 proc. iki 5,6 proc.), po smukimo pernai atsities komunalinių paslaugų sektorius (nuo -2,4 proc. iki 1,5 proc.)
Žemės ūkio sektorius augs panašiu tempu kaip pernai, apie 1,6 proc.
Prastesnės naujienos laukia gamybos sektoriaus, jis sulėtės nuo 9,5 proc. iki 4,8 proc.
Lietuvos skaudulys – didelė mokesčių našta dirbantiesiems
Pasak T. Rogerso, Lietuvos konkurencingumą mažina dideli mokesčiai samdomam darbui: tai mažina bendrovės galimybes įdarbinti aukšto lygio specialistus, kartu skatina gyventojų migraciją ten, kur mokamas didesnis darbo užmokestis.
Visgi, T. Rogersas mano, kad Lietuva, kaip ir visos Baltijos šalys, išlieka vienu konkurencingiausiu Lietuvos regionu.
Jis prognozuoja, kad Lietuvoje sparčiai mažės nedarbas ir iki 2018 m. nukris 4 procentiniais punktai, iki 7,5 proc., nuo dabar esančių 11,4 proc. Tiesa, specialistas Lietuvoje jau pastebi palyginti didesnę struktūrinio nedarbo problemą nei pavyzdžiui Austrijoje ar Vokietijoje - to priežastis ne tik mažiau sėkmingas nekvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas, taip pat - didesni mokesčiai kvalifikuotiems specialistams.
Tuo metu euro zonoje jis vis dar bus apie 10,5 proc. ir per ketverius metus sumažės maždaug 1 proc. punktu.
Naudos ir grėsmės 2015-iems
Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rūta Rodzko sako, kad Lietuvai pavyko susigrąžinti eksporto konkurencingumą ir susigrąžinti 2009 m. sumažėjusį investuotojų pasitikėjimą.
Ji skaičiuoja, kad apčiuopiama euro įvedimo nauda vidutiniu laikotarpi, t. y. 2015-2022 m. prie BVP turėtų prisidėti apie 2 proc.
Tačiau ekonomistė neatmeta, kad prognozuojamam Lietuvos BVP augimui yra ir grėsmių, viena jų – situacija Rusijoje.
Vertinama, kad Rusijos ekonomikos smukimas 1 proc. punktu, Lietuvai atsiliepia vidutiniškai 0,3 proc. BVP, tad atitinkamai, jei kaimyninę šalį ištiktų gili recesija, tai turėtų poveikio Lietuvos augimui.
