„Lietuva yra pasiruošusi įsivesti eurą 2015 m. sausį, - kalbėjo Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Ollis Rehnas. - Taip, Lietuva gali prisijungti prie Estijos ir Latvijos bei sukurti Baltijos „pilną trobą“ euro zonoje. Tai yra duoklė ne tik ryžtingiems politiniams veiksmams, kurių trys valstybės ėmėsi finansinės krizės metu, bet ir jų puikiam ekonominiam ir demokratiniam perėjimui nuo Nepriklausomybės atgavimo tą dramatišką 1991-ųjų vasarą, kurią mes visi ryškiai prisimename - bent jau aš prisimenu.“

Komisija pranešė, kad atsižvelgdama į Lietuvos pažangą, siekiant atitikti kriterijus, siūlo Europos Sąjungos Tarybai leisti šaliai įsivesti eurą nuo 2015 metų sausio 1 dienos.

„Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą - ilgalaikių pastangų vykdyti apdairią fiskalinę politiką ir ekonomines reformas rezultatas. Dėl reformų, kurių imtis iš dalies paskatino Lietuvos stojimas į ES prieš dešimtmetį, akivaizdžiai padidėjo Lietuvos gerovė: šalies BVP vienam gyventojui išaugo nuo vos 35 proc. ES vidurkio 1995 metais iki numatomų 78 proc. 2015 metais“, - pranešime cituojamas O. Rehnas.

Pasak EK pranešimo, Lietuvos vidutinė metinė infliacija balandį siekė 0,6 proc. - gerokai mažiau nei 1,7 proc. siekęs infliacijos kriterijus, ir numatoma, kad artimiausiu metu Lietuvos infliacija išliks mažesnė už pamatinę vertę. EK prognozuoja, kad Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet išliks 2,1 proc. - mažiau nei 3 proc. reikalavimas. Be to, praėjusių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola siekė 39,4 proc. BVP ir buvo mažesnė nei reikalaujama (ne daugiau kaip 60 proc. BVP).

Reikalavimus taip pat atitiko ir Lietuvos ilgalaikės palūkanų normos, kurios balandį siekė 3,6 proc., o Mastrichto kriterijus siekia 6,2 procento. Lietuva nuo 2004 metų birželio 28 dienos dalyvauja valiutų kurso mechanizme - yra susiejusi lito kursą su euru. Lietuvos pinigų srities teisės aktai taip pat yra visiškai suderinti su ES teisės aktais.

Anot O.Rehno, galimybė priklausyti euro zonai, kurioje dabar vykdomas veiksmingesnis ekonominės politikos koordinavimas, o nuo šių metų veikia ir bankų sąjunga, išlieka patraukli.

„Lietuva yra pasiryžusi dalyvauti šioje veikloje ir toliau stiprinti euro zoną. Dėl pastaruosius penkerius metus dėtų pastangų šis laivas (euro zona - BNS) daug geriau parengtas plaukioti audringomis jūromis negu buvo krizės pradžioje“, - tvirtino O.Rehnas.

Premjeras dar nežino, kiek uždirbs eurais

„Noriu su visais Lietuvos gyventojais pasidalinti gera žinia, kurios sulaukėme iš EK, kuri teigia, kad Lietuva yra pasirengusi įsivesti eurą. Lietuva labai stengėsi, daug nuveikė ir sėkmingai išlaikė šį egzaminą“, - spaudos konferencijoje sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jo teigimu, euras yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui, tai yra apgalvotas strateginis Lietuvos žingsnis, siekiant paspartinti ekonomikos augimą ir pagerinti gyvenimą Lietuvos žmonėms.

Premjeras pripažino dar neskaičiavęs, koks bus jo atlyginimas eurais, tačiau pripažįsta, kad žmonių piniginės suplonės dėl skaitine išraiška sumažėjusių pajamų.

„Neperskaičiavau atlyginimo eurais, pirmiausiai rūpinuosi kitais žmonėmis ir stebiu, kaip pasikeis pensijų dydžiai ir darbuotojų atlyginimai. Mums svarbiausia užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimais nustatant kainas", - teigė A. Butkevičius.

Šio pokyčio jis nedramatizuoja, tačiau pripažįsta, kad iš pradžių žmonės į naujoves žvelgia atsargiai. Esą pesimizmo būta ir Latvijoje bei Estijoje, bet po euro įvedimo žmonių nuotaikos pasikeitė.

Stebuklinga priemonė norintiems teisingų kainų

Finansų ministras Rimantas Šadžius sprendimą vadino jaudinančiu momentu.

„Yra tam tikra simbolika tame, kas vyksta dabar: tai vyksta praėjus dešimtmečiui, kai Lietuva tvirtu žingsniu žengė į Europos Sąjungą ir NATO. Simboliška dar ir tai, kad tai vyksta praėjus 25-iems metams po to, kai Lietuva apsisprendė judėti Vakarų kryptimi“, - spaudos konferencijoje sakė jis.

Pasak finansų ministro, žmonėms susigaudyti kainose leis kainų skelbimas litais ir eurais.

„Žmonės pakankamai sparčiai pripranta prie naujo kainų masto. Geriausia kainų kontrolę visur ir visada įgyvendina pirkėjas. Dvigubos kainos yra magiška priemonė, kurie neleis nepagrįstai pakelti kainų. Jeigu kažkas ruošiasi pakelti kainas su euro įvedimu, kodėl jis to nepadaro šiandien?“, - teigė R. Šadžius.

Ministro teigimu, Lietuvai euro zona yra svarbi norint šaliai išlikti pasaulio rinkose, nes investiciniam klimatui euro įsivedimas yra labai svarbus faktorius.

„Kaip visada, neapsigaukime švęsdami vieną etapą, nes vieno etapo pabaiga yra kito pradžia. Įsiliejimas į euro zoną savaime nėra tas rezultatas, kuris duotų momentinę naudą. Mūsų visų tikslas yra pasinaudoti šia atsiveriančia didžiule erdve, kad mūsų gerovei galėtume pritraukti investuotojus, plėtoti gamybą, mokėti didesnius atlyginimus, sumokėti daugiau mokesčių viešajam sektoriui, kuris užtikrintų gyvenimą tiems, kurie negali dalyvauti darbo rinkoje“, - dėstė jis.

Finansų ministras tvirtino, kad Lietuvai kol kas neprognozuojama euro euforiją, kokią išgyveno Estija. Kitais metais mūsų šalies ekonomika turėtų augti kiek daugiau nei 4 proc.

„Buvo sakoma, kad įvedus eurą visi paklius į skurdą, tačiau Estijos ir Latvijos pavyzdys rodo kitaip. Žinoma, euras nėra stebuklų lazdelė, kuri išsprendžia visas problemas, jas turėsime spręsti patys“, - sakė R. Šadžius.

Sveikino premjerą, kad nereikės atsistatydinti

Už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta tvirtino, kad prisijungimas prie euro zonos šaliai yra svarbus ir saugumo požiūriu.

„Žinant sunkią Lietuvos istorinę patirtį ir dabartines saugumo problemas Europoje, prisijungimas prie euro zonos leis Lietuvai įleisti dar gilesnes šaknis į euroatlantines struktūras. Tai neabejotinai sustiprins Lietuvos saugumą“, - spaudos konferencijoje tvirtino jis.

„Taigi visus sveikinu, o labiausiai sveikinu premjerą, kadangi jam nereikės įvykdyti savo pažado – atsistatydinti“, - linksmai pridūrė eurokomisaras. DELFI primena, kad A. Butkevičius yra sakęs, kad atsistatydins, jeigu nepavyks nuo kitų metų Lietuvoje įvesti euro.

A. Šemeta tvirtina kol kas nematąs problemos, kad prieš įvedant eurą Lietuvoje imta aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą.

Toliau lažinasi iš liemenės

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtino, kad šis sprendimas yra neeilinis įvykis Lietuvos finansiniame gyvenime, kurio sulaukta praėjus lygiai 20 metų nuo to laiko, kai šalis ėmė taikyti valiutų valdybos modelį.

Spaudos konferencijoje paklaustas, kada paaiškės litų keitimo į eurus kursas, jis darsyk priminė, kad yra susilažinęs iš vienos savo liemenių, kad kursas liks toks, koks yra dabar.

„Lietuva ne tik tenkina visus Mastrichto kriterijus ir yra laukiama euro zonoje, bet ir yra vienintelė iš 8 Europos Komisijos vertintų valstybių atitinkanti visus kriterijus. Sveikinu!", - savo socialinio tinklo paskyroje parašė "Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

EK vertino 8 šalių atitikimą Mastrichto kriterijams - iš jų Lietuva vienintelė atitiko sąlygas. Likusios valstybės - Bulgarija, Čekija, Kroatija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija - bus įvertintos po 2 metų.

Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje ES Taryba periims antroje liepos pusėje, po to, kai šį klausimą ES valstybių ir vyriausybių vadovai apsvarstys birželio 26-27 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, o Europos Parlamentas pateiks savo nuomonę.

O kas toliau?

ECB ir EK pranešimų pagrindu bus rengiamas EK pasiūlymas Europos Sąjungos (ES) Tarybai dėl euro įvedimo Lietuvoje, o galutinio ES Tarybos sprendimo tikimasi liepos pabaigoje. Tuomet turėtų būti skelbiamas neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas. Veikiausiai, jis liks toks pat, koks yra dabar – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio. Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m.

Lietuvos bankas šiemet gegužę skelbė, jog Lietuva su „saugia atsarga atitinka prognozuojamus konvergencijos kriterijus“.

Lietuvoje planuojama imtis įvairių priemonių, skirtų nustatyti, ar prekių ir paslaugų kainos teisingai bus perskaičiuojamos į eurus. Statistikos departamentas jau paskelbė, kokių 100 prekių ir paslaugų kainas stebės, o verslui, neteisingai perskaičiavusiam kainas, bus taikomos sankcijos, viena jų – ir piniginės baudos.

Lietuvai keičiant valiutą verslininkams taip pat bus siūloma savanoriškai pasirašyti sąžiningo kainų perskaičiavimo memorandumą, kuriame bus įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu didinant kainas.

DELFI primena, kad Lietuvos bankas skaičiuoja, jog euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2-0,3 proc.

D. Grybauskaitė: Lietuva tikrai įsives eurą

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad EK trečiadienį paskelbs Lietuvai palankias išvadas ir šalis galės kitąmet įsivesti eurą.

„Kokios pastabos bebūtų, manau, kad viskas vis vien bus mums palankia kryptimi ir eurą Lietuva tikrai įsives“, - trečiadienį Varšuvoje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė teigė, kad siekiant nuraminti visuomenę, Vyriausybė turi aiškiai pasakyti, kad dėl valiutų kaitos grėsmių nekyla.

„Visose šalyse prieš įvedant eurą buvo daug nuogąstavimų, daug baimių. Tiesiog pirmiausia Vyriausybė ir jos atstovai turi labai aiškiai įvardyti, kad grėsmių nėra, kad viskas yra pačių žmonių rankose, kad verslas turi elgtis atsakingai. Rizika kainų kilimo yra maždaug 20-30 centų prie 100 litų, tai įsivaizduokit, praktiškai jokios, nebent būtų kokie nors labai negražūs, spekuliatyvūs veiksmai, bet tą turi kontroliuoti atitinkamos žinybos“, - tikino prezidentė.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuva nusipelnė būti stipriausiųjų valstybių klube.

„Pirmiausia reikia aiškinti žmonėms, nuraminti žmones ir pasakyti - būsime stipriausiųjų klube, priiminėti patys sprendimus, o dabar esame šiek tiek už durų ir mumis labiau pasitikės. Tai reiškia, ir pigiau skolintis galėsim, daugiau liks pensijoms, daugiau pinigų liks visoms kitoms reikmėms, galų gale, Lietuva užsidirbo būti šiame klube jau seniai“, - teigė D.Grybauskaitė.

Pasipylė pagyrimai ir sveikinimai

„Norėčiau pažymėti, kad Lietuva sugebėjo atitikti euro įvedimo kriterijus vien tik savo pastangomis, suvokdama sunkių reformų būtinybę. Šiuo metu Europos Sąjungai reikia tokių sėkmingų istorijų, kaip Lietuva. Lietuva maksimaliai naudojasi narystės ES galimybėmis ir tampa pavyzdžiu net ir senosioms Europos Sąjungos narėms, - dėstė A. Šemeta. - Europos Komisijos vardu sveikinu Lietuvą -  žmones ir vyriausybę - su šiuo istoriniu pasiekimu“, - parašė A. Šemeta.

Jis priminė, kad Lietuva galės dalyvauti ECB spendimų priėmimo procese, nes iki šiol ji de facto buvo šioje sistemoje dėl lito susiejimo su euru, tačiau be balso teisės.

„Žinant Lietuvos sunkią istorinę patirtį ir dabartines saugumo problemas Europoje, prisijungimas prie euro zonos leis Lietuvai įleisti dar gilesnes šaknis į euro-atlantines struktūras. Ir tai neabejotinai sustiprins mūsų saugumą, - mano A. Šemeta. - Vytis pirmą kartą ant Lietuvos monetos atsirado dar keturioliktame amžiuje ir dabar šis mūsų nacionalinis simbolis bus vaizduojamas ant vienos stipriausių valiutų pasaulyje. Taigi, eurai, kurie naudojami visame pasaulyje, dar labiau populiarins mūsų tautą ir stiprins jos tarptautinį prestižą.“

"Lietuva ne tik tenkina visus Mastrichto kriterijus ir yra laukiama euro zonoje, bet ir yra vienintelė iš 8 Europos Komisijos vertintų valstybių atitinkanti visus kriterijus. Sveikinu!", - socialinio tinklo paskyroje pasidžiaugė "Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

DELFI primena, kad Lietuva jau sykį bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 m. Tuomet tam kelią užkirto EK ir ECB vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus.