Lietuva priimta į Pasaulinę prekybos organizaciją

Lietuva po penkerius metus trukusių derybų penktadienį priimta į Pasaulinę prekybos organizaciją. Oficialiai jos nare Lietuva taps po to, kai Seimas ratifikuos visus su naryste susijusius dokumentus.
Ženevoje vykstančiame PPO Generalinės tarybos posėdyje šalys narės balsavo už Lietuvos derybų dėl narystės pabaigą. Oficialiai dokumentai bus pasirašomi 14 val. Lietuvos laiku, BNS pranešė vyriausiasis derybininkas su PPO užsienio reikalų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Renginyje Lietuvai atstovauja prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų bei ūkio ministrai Antanas Valionis ir Eugenijus Maldeikis.

Lietuva bus jau 141-oji PPO narė ir paskutinė iš asocijuotųjų Europos Sąjungos šalių, priimtų į šią organizaciją. Narystė PPO yra viena svarbiausių sąlygų Lietuvai siekiant narystės ES.

Vyriausiojo derybininko dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) Vygaudo Ušacko nuomone, narystė PPO sutvirtins Lietuvos integraciją ir į Europos ekonomines struktūras.

"Narystė PPO - didžiulis pliusas Lietuvai ES narystės reitinge", BNS pažymėjo V. Ušackas.

Jo teigimu, dabar Lietuva turės papildomų svertų, ginant savo prekybinius interesus. V. Ušackas linkėjo, kad Lietuvos bendrovės išnaudotų narystės PPO teikiamas galimybes.

"Lietuva galės plačiau vystyti prekybinius ryšius. Prie to buvo eita nuosekliai, nuo pat derybų dėl narystės pradžios, todėl nebus jokių stiprių sukrėtimų", mano finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė.

"Lietuvos įmonės taps lygiaverčiais pasaulio prekybos rinkos dalyviais. Bus sunkiau, tačiau reikia išmokti dirbti didesnio konkurencingumo rinkose", BNS teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas bendrovės "Vilniaus Vingis" generalinis direktorius Vaclovas Šleinota.

Lietuvos Seimas turės iki kitų metų gegužės 1 dienos ratifikuoti 28 pagrindines PPO sutartis ir visus derybinių įsipareigojimų dokumentus. Tačiau tikimasi, jog tai bus padaryta anksčiau.

Pasak A. Rimkūno, narystė PPO Lietuvai atneš nemažai naudos - Lietuvos teisės aktai bus harmonizuoti su tarptautiniu mastu pripažintomis jų normomis, produkcija bei paslaugos bus nediskriminuojamos pasaulio rinkose bei bus užtikrintas prekybinių santykių stabilumas.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas - mažesnis, nei pernai (2)

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

„Irdaivai“ dar kartą nepavyko atnaujinti Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso (1)

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ dar kartą nepavyko atnaujinti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso.

Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didesnių atlyginimų (31)

Vilniuje penktadienį piketavusios ir mitingą prie Vyriausybės rūmų surengusios profesinės sąjungos reikalavo kelti algas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas.

Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas sulėtėjo (1)

Jungtinės Karalystės ekonomika nuo metų pradžios išaugo tik 0,3 proc., šalies ūkis augo lėčiausiais tempais nuo 2016 m. pirmojo ketvirčio, informuoja BBC, remdamasi oficialiais duomenimis. Šie duomenys yra preliminarūs ir ateinančiais mėnesiais gali būti peržiūrėti.

Lietuvos ūkio plėtra priklausys nuo investicijų į našumą

Lietuvos ūkio plėtra yra spartesnė. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti. Esant tokiai ūkio raidai, išliks spaudimas didinti atlyginimus bei kainas.