Lietuva nustatė antidempingo muitus latviškiems degtukams

 (14)
Lietuvos konkurencijos taryba, atlikusi išankstinį tyrimą, nustatė laikinuosius antidempingo muitus Latvijoje pagamintiems degtukams.
Rygos degtukų bendrovei "Kometa" nustatytas 23,5 proc., bendrovei "Liepajas serkocini" - 7,4 proc. muitas, antradienį pranešė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai.

Laikinieji muitai galės būti taikomi 6 mėnesius. Galutinį sprendimą dėl nuolatinių muitų taikymo Konkurencijos taryba priims vėliau, kai bus baigtas tyrimas.

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą Kauno degtukų gamintojos - įmonės "Liepsna" prašymu. Jos vadovai teigė, kad Latvijos rinkoje latviški degtukai parduodami brangiau negu įvežti į Lietuvą, ir dėl to "Liepsna" ne tik praranda turėtas pozicijas vidaus rinkoje, bet ir priversta mažinti eksportą į Ukrainą, Rusiją.

Tuo tarpu Latvijos gamintojai sėkmingai eksportuoja degtukus į Artimųjų Rytų šalis, PAR, Jungtinę Karalystę ir kitur, kur jų produkcija paklausi ne tiek dėl mažų kainų, kiek dėl geros degtukų dėžučių kokybės. Latviai gamina dėžutes iš medžio lukšto, o "Liepsnos" degtukų dėžutės kartoninės. Konkurencijos taryba nustatė, kad "Liepsna" pozicijas vidaus rinkoje pradėjo prarasti 1997 metais, kai jau galiojo Laisvosios prekybos sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Būtent nuo tų metų lietuviškų degtukų vidaus rinkoje buvo sunaudojama vis mažiau, o Latvijos gamintojų padėtis Lietuvoje vis stiprėjo.

Pasak pranešimo, neįvedus rinkos apsaugos priemonių, kyla reali "Liepsnos" bankroto grėsmė.

Degtukų importuotojai teigia, kad laikinosios dempingo priemonės pažeis vartotojų interesus, nes degtukų rinka Lietuvoje bus monopolizuota vietos gamintojo.

Šiuo metu Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose prekiaujama lietuviškais, latviškais, rusiškais, lenkiškais, švediškais ir kitokiais degtukais, kurių dėžutės kaina - 8-10 centų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Kuo naudingos nuotolinio darbo sutartys? (3)

„Pagrindinė nuotolinio darbo sutarties, kaip darbo sutarties rūšies, idėja yra ta, kad darbuotojas dirba ne darbovietėje, kur įprastai kiekvieną dieną važiuoja jo kolegos, bet namie arba bet kurioje kitoje vietoje“, – apie nuotolinio darbo sutarčių ypatumus pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorė, advokatė dr. Vida Petrylaitė.

Alkoholio draudimų mastas: neliktų pusšimčio vilniečiams įprastų vietų, pajūris ištuštėtų (233)

Ištuštėjęs, be daugumos lauko kavinių likęs Vilniaus senamiestis, ir tuščias Lietuvos pajūris. Toks vaizdas taptų realybe, jei Seimas priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kadangi nestacionarių lauko kavinių tiesiog neliktų.

Prieš uždarymą pirkėjai nušlavė Mindaugo „Maximą“ (53)

Sekmadienį buvo uždaryta viena pirmųjų ir didžiausių „Maxima“ parduotuvių, kurioje buvo galima apsipirkti visą parą. Pirkėjai tiesiog nusiaubė prieš atnaujinimui uždarytą prekybos centrą.

G. Paluckas planus drausti alkoholį festivaliuose pavadino absurdu (149)

Naujasis valdančios socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, jog noras uždrausti alkoholio prekybą masiniuose renginiuose ir festivaliuose yra absurdiškas bei nepadėtų kovoje su alkoholizmu.

Lietuvoje užregistruotas 0,3 proc. BVP biudžeto perteklius (10)

Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ patikslintais duomenimis, 2016 metais, palyginti su 2015 metais ir atsižvelgus į sezono svyravimus, tiek euro zonoje, tiek visoje ES valstybių biudžeto deficito ir šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis ir valstybės skolos ir BVP santykis sumažėjo.