Lietuva mažomis palūkanomis pasiskolino 1,3 mlrd. eurų

 (242)
Penktadienį Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino 1,3 mlrd. eurų išleisdama iš karto dvi euroobligacijų emisijas - 750 mln. eurų nominalios vertės 10 metų ir 550 mln. eurų nominalios vertės 30 metų.
© Shutterstock nuotr.

„Lietuva didelę sumą ilgam laikotarpiui skolinosi leisdama iš karto dvi emisijas. Sprendimą skolintis ilgam laikotarpiui lėmė palanki situacija tarptautinėse finansų rinkose ir mūsų noras ilgam laikotarpiui fiksuoti žemas skolos palūkanų normas. Skolos valdymo strategija leido išnaudoti investuotojų paklausą ilgo laikotarpio investicijoms. Savo ruožtu, ilga skolinimosi trukmė leis tolygiau paskirstyti skolos grąžinimo srautus ir ilgesnį laiką naudotis patraukliomis finansavimosi sąlygomis“, - sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

750 mln. eurų nominalios vertės 10 metų euroobligacijų emisija yra pigiausia per Lietuvos skolinimosi istoriją - už ją bus mokama 0,95 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 1,129 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,316 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2017 m. gegužės 26 d. ir išperkamos 2027 m. gegužės 26 d.

550 mln. eurų nominalios vertės 30 metų emisija ypatinga tuo, kad tai ilgiausios trukmės euroobligacijų emisija per mūsų šalies skolinimosi praktiką. Už ją Lietuva mokės 2,1 proc. metinių palūkanų. Euroobligacijos išplatintos 2,188 proc. pelningumu, o išleidimo kaina lygi 98,079 proc. jų nominaliosios vertės. Euroobligacijos bus apmokamos 2017 m. gegužės 26 d. ir išperkamos 2047 m. gegužės 26 d.

Bankais-platintojais buvo pasirinkti „BNP Paribas“ ir „J.P Morgan“ bankai, sakoma Finansų ministerijos pranešime.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Metų paslaugoje 2017” triumfavo išmaniojo tapatybės patvirtinimo įrankio kūrėjai (1)

Vandenilio technologijos, išmanieji logistikos sprendimai ir elektroniniai tapatybės patvirtinimo įrankiai, hibridinio tipo internetas, suskystintųjų gamtinių dujų eksportas nedideliais dujovežiais, visų dantų atkūrimas per vieną dieną – tai tik dalis įvairiuose paslaugų sektoriuose veikiančių inovatyvių ir modernių sprendimų, sulaukusių verslo lyderių pripažinimo.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: „Telia" vadovas K. Šliužas apie iššūkius ir pamokas per metus trukusį bendrovių sujungimą (2)

Šios savaitės laidos „Boso valanda su S. Jovaišu svečias „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas. Pačioje pokalbio pradžioje šis vyras save pristato kaip žmogų, kuris kaifuoja spręsdamas sudėtingus uždavinius. Nelengvų uždavinių jam teko išnarplioti per paskutinį pusmetį, kai reorganizuotos bendrovės „Teo Lt“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ tapo viena šeima pavadinimu „Telia“.

Esminiai planai dėl alkoholio: kokie draudimai laukia jau nuo kitų metų? (831)

Kitų metų sutiktuvės bus keistos: iki vidurnakčio jaunimas šėls, iškart po jo – bus baudžiamas. Jei kas lauke iššaus šampano, po pirmųjų fejerverkų tuoj pat jį turės paslėpti.

A. Kubiliaus siūlomos naujos kovos su alkoholizmu priemonės nesužavėjo Seimo (26)

Nors Seimas ketvirtadienį nepritarė parlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateiktam rezoliucijos projektui „Dėl naujų kovos su alkoholizmo priemonių“, jo atmesti parlamentarai nesiryžo. Už tai, kad projektą redaguotų iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta redakcinė komisija, ketvirtadienį balsavo 67 parlamentarai, 15 parlamentarų siūlė projektą atmesti.

Įvertino „valstiečių“ pasiteisinimus dėl alkoholio ribojimo (15)

Tol, kol visuomenė galvos, kad alkoholio ribojimai yra Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos projektas, palaikymo „valstiečiai“ nesulauks, LRT RADIJUI sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.