Lietuvos ekspozicijos komisaras Romas Jankauskas teigė, kad laikini nesklandumai bus greitai išspręsti, o pats paviljonas savo ekspozicijos turiniu nenusileis daug brangesniems didžiųjų valstybių pasirodymams.

Ketvirtadienį oficialiai atidarytos parodos rytą „Stop“ ženklai buvo matyti ne tik prie Lietuvos, bet ir prie Latvijos, Prancūzijos paviljonų.

„Esame ne vieni, kurie neatsidarėme, sąlygos buvo gana sudėtingos“, – pripažino R. Jankauskas.

Pasak jo, problemų daugeliui šalių kėlė tai, kad visa logistika buvo galima tik per vieną kompaniją DHL, kuri apsiėmė aptarnauti visas 115 valstybių, tarptautines organizacijas ir pačius organizatorius.

„Ji to kąsnio neapžiojo. Buvo labai daug problemų su išmuitinimu, pristatymu, atvežimu į paviljoną dalykų. Daugelis valstybių su tuo susidūrė“, – sakė R. Jankauskas.

Lietuvą, pasak ekspozicijos komisaro, dar „pavedė subrangovai, ir pagrindinis krovinys iš Lietuvos vėlavo penkias dienas“, o kai jis atvyko paskutinėmis dienomis įrengimas apsunko dėl ypač sustiprintos apsaugos.

Už paviljono įrengimą, pasak jo, buvo atsakinga viešąjį konkursą laimėjusi įmonė „TN Capital“. Krovinyje, kuris vėlavo penkias dienas, stovėjo prie Maskvos, buvo apšvietimo įmonės instaliacija.

„Jų subrangovai, logistikos kompanija „Šturvalas“ nesugebėjo išspręsti problemos greitai, atvežė paskutinėmis dienomis. DHL padarė viską, kad jis būtų perduotas į paviljoną“, – patikslino R. Jankauskas, konstatuodamas, kad kelių dienų paviljonui pabaigti pritrūko, dėl to šiek tiek vėluojama su atidarymu.

Ekspozicijos komisaras taip pat apgailestavo dėl paties viešųjų pirkimų konkurso peripetijų.

„Tos procedūros užsitęsė beviltiškai ilgai, vieni rangovai apskundė kitus, vėliau kiti – pirmus, ir po to teko nutraukti viešąjį pirkimą ir pirkti iš vienos ten dalyvavusios Lietuvos įmonės – „TN Capital“, bet irgi, matyt, neapskaičiavo visko ir dėl to tokį sprendimą dalyvauti priėmė, kai nebuvo aišku, ar suspės“, – sakė R. Jankauskas.

Vis dėlto ekspozicijos komisaras neabejoja, kad, kai atsidarys Lietuvos paviljonas, jis ne tik savo turiniu nenusileis, bet ir pralenks kitų valstybių ekspozicijas.

„Palyginti su paviljonais, kuriuos pavyko pamatyti, kad ir Japonijos, kur teko garbė kartu su kitais kolegomis perkirpti juostelę, mūsų yra gerokai sudėtingesnis, ambicingesnis ir imlus darbui ir tikrai kainavo kelis kartus mažiau už kitų valstybių paviljonus“, – sakė R. Jankauskas.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad jau įsigaliojo nauja viešųjų pirkimų įstatymo versija, ruošiami poįstatyminiai aktai, kurie leistų ypatingos svarbos renginiams daryti kai kurias išimtis, kurios netrukdytų normaliai ruoštis tokiems atsakingiems renginiams.

Šiemet paroda „Expo 2017“ vyksta Kazachstano sostinėje Astanoje, nes 2013 metais taip balsuodamos nusprendė Tarptautinio parodų biuro valstybės. Astanos konkurentą Liežą tuomet palaikė tik kiek daugiau nei 40 šalių. Kazachstanas šitam projektui iš pradžių numatė 4 mlrd. dolerių, po to patys patyrė ekonominių sunkumų ir biudžetą sumažino ketvirtadaliu, teigė R. Jankauskas.

Lietuvos ekspozicijos komisaras neslėpė, kad parodos organizatoriams buvo kilę problemų statant futuristiškai atrodantį stiklo ir metalo konstrukcijų pastatų kompleksą.

„Pats buvau čia lapkričio 16 dieną, vaikščiojau. Išvažiavau iš parodos, po valandos šita visa 350 tonų konstrukcija nukrito ant žemės, laimei, neužmušė nė vieno žmogaus“, - rodydamas ranka į stiklinę ore pakibusią konstrukciją sakė R. Jankauskas.

Pasak jo, tik po to, kai tokia konstrukcija nugriuvo, buvo nuspręsta ją paremti kolonomis.

„Versijų, kodėl griuvo konstrukcija, būta įvairių - galbūt čia buvo naudotas prastas metalas, nes buvo projektuota turbūt rusiškam ar kazachiškam plienui, o naudojo kinišką. Kiti teigia, kad buvo galbūt neteisingas virinimas. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis vyko darbas. Gruodį, kai buvau, čia buvo 38 laipsniai šalčio“, – guosdamas, kad šiuo metu, nepaisant nuolat miestą košiančio šalto vėjo ir maždaug 18 laipsnių šilumos, čia oro sąlygos esą optimalios.

Nepaisant visko, pasak R. Jankausko, Kazachstaną galima sveikinti su parodos suorganizavimu. Jie pirmą kartą patys „Expo“ parodoje dalyvavo tik 2005 metais Japonijoje ir po dvylikos metų sugebėjo surengti tokį renginį.

„Tai yra didelė Nursultano Nazarbajevo ambicija, jis norėjo įamžinti save ne tik Astanos miestui, bet ir tarptautiniu renginiu. Neturėtume vertinti kažkaip kitaip šitos parodos, kad ji vyksta Astanoje, nes tai yra pačių dalyvių sprendimas. Tai yra tarptautinis formatas, ir ar ji vyktų Dubajuje, ar Paryžiuje, ji yra ta pati „Expo“ paroda, ir joje dalyvauja visos šalys, atvyksta delegacijos“, – sakė R. Jankauskas.

Ekspozicijos komisaras pasidžiaugė, kad visų šalių paviljonai turi lygias sąlygas ir yra išdėstyti vienodu atstumu nuo pagrindinės atrakcijos - sferos formos pastato, kuriame yra Kazachstano tematinis paviljonas.

„Visos šalys yra vienodai gerai prieinamos, tik žinoma, kai nėra aptverta tvoromis, pavyzdžiui, vakar parodos atidarymo diena parodė, kai dirbo 9000 apsauginių, o čia tiek nebuvo žmonių. Dabar tenka kasdien po 18-20 kilometrų įveikti, kad nueitum nuo vietos, kur gyveni, kuri yra iš esmės už kelių šimtų metrų iki ofiso“, – sakė R. Jankauskas.

Lietuvos ekspozicijoje, pasak jos komisaro, bus labai daug technikos. Jos centre bus šviesų instaliacija iš LED'o šviesų ir garso, ir veidrodžių imituojanti ar simbolizuojanti lazerio gimimą.

„Šitas projektas laimėjo konkursą ir dėl to, kad Lietuva didžiuojasi lazeriais. Mes gaminame dešimtadalį visų pasaulyje pagaminamų lazerių, kurie naudojami mokslui. Visose prestižiškiausiose laboratorijose, universitetuose galima rasti lietuvių pagamintus lazerius“, – sakė R. Jankauskas.

Instaliacijoje, pasak ekspozicijos komisaro, bus pristatyta Lietuvos energetika visais pjūviais, tiek istorija, tiek ateities perspektyvos, tiek svarbiausi objektai ir atsinaujinančios energetikos pasiekimai.

„Vienas iš uždavinių buvo parodyti, kaip mes per tokį trumpą laiką sugebėjome pasiekti energetinę nepriklausomybę ir galime gyventi savarankiškai“, – sakė R. Jankauskas.

Pasak jo, Lietuvos ekspozicija ne tik atspindės pagrindinę šių metų „Expo“ temą – ateities energetiką, bet ir tarnaus kaip vizitinė kortelė šaliai. Joje bus pateikiami faktai apie tai, kada Lietuva pirmą kartą paminėta, kada atgavo valstybingumą, kokia yra kalba, kokie gyventojai, geografinė padėtis.

„Mūsų uždavinys yra parodyti, kad mes ruošiamės gražiai švęsti Lietuvos šimtmetį, kokios yra turizmo, sveikatinimosi galimybės, bet kokios priežastys dėl ko verta atvykti į Lietuvą“, – sakė R. Jankauskas.

Pasak jo, bendraujant su Turizmo departamentu bus parodyti septyni filmai apie Lietuvą, bus interaktyvių žaidimų, hologramų, interjere bus lietuviški „Narbuto“ sukurti baldai, greitojo maisto restoranas, kuriame UAB „Skonio slėnis“ šiuolaikiškai pristatys Lietuvos kulinarines tradicijas. Veiks suvenyrų parduotuvė.

Šeštadienį parodoje pasirodys „Ratilio“ ansamblis, o birželio 23 dieną vyks nacionalinė diena, kuomet renginyje koncertuos naujų idėjų kamerinis orkestras „Niko“, bus surengtos kelios fotografijų ir meno kūrinių parodos.

Lietuvai, pasak ekspozicijos komisaro, dalyvavimas parodoje kainuoja šiek tiek mažiau nei 2 mln. eurų, iš jų 850 tūkst.- paviljono įrengimas, o likę pinigai buvo skirti įsigyti eksponatams, įrangai, delegacijoms, atlikėjams, čia dirbs keturiolika gidų, taigi jų apgyvendinimui, kelionėms.

„Palyginimui, Baltarusija vien paviljono statybai išleido 2 mln. eurų. Vokietijos biudžetas – 14 mln. eurų, kitos šalys – apie 4-5 mln. eurų“, – sakė R. Jankauskas.

Pasak jo, lietuviai „Expo“ parodose dalyvauja nuo 1900 metų, dar carinės Rusijos sudėtyje būnant sugebėjo įsirengti paviljoną Paryžiuje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)