Lietuva keičia toną dėl Rusijos

Nepaisant karingos politikų retorikos, Lietuva yra tarp šalių, kurios neskuba pritarti griežčiausioms Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Krymą aneksavusiai Rusijai.

 Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad šalis svarsto visus galimus variantus, kad nebūtų pažeisti šalies piliečių interesai.

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius mano, kad nuo griežtesnių sankcijų palaikymo Lietuvą skatina susilaikyti vidaus politikos niuansai: verslo interesai Rusijoje ir artėjantys prezidento rinkimai.

Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas mano, kad pradinė karinga Lietuvos reakcija padėjo atkreipti Europos dėmesį į situaciją Ukrainoje.

Kaip rašė naujienų agentūra „Reuters“, Europoje prasidėjusi diskusija dėl trečiojo griežčiausio sankcijų etapo, kurios apimtų lėšų įšaldymą, vizų išdavimo draudimą ir derybų dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo nutraukimą parodė, kad šias sankcijas palaiko tik Lenkija, Estija ir Rumunija. Tuo metu Lietuva kartu su kitomis šalimis laikosi nuosaikesnės pozicijos.

Nusprendė elgtis nuosekliai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažino, kad Lietuva dar svarsto dėl šių sankcijų.

„Aš drįsčiau pastebėti, kad mes elgiamės nuosekliai, nemanau, kad anksčiau mūsų pozicija buvo per aštri, tiesiog ji buvo nuosekli ir logiška. Dabar mes svarstome visus variantus, bet darome tai atsakingai, nes kitaip būtų pažeisti mūsų ir mūsų piliečių bei ekonominiai interesai, nes sankcijos visada turi du galus, jos visada kenkia visiems, tai nėra vienpusis veiksmas. (…) Todėl mes tiesiog dalyvaujame diskusijoje, kad rastume racionaliausią sprendimą. Sankcijos nėra savitikslis dalykas, jos yra tam, kad išgirstų, kad išklausytų mūsų raginimus. Patikėkite, tos tikslinės sankcijos prieš asmenis irgi yra labai veiksmingos“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė jis.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu „The Wall Street Journal“, yra sakiusi, kad politinės ir diplomatinės sankcijos yra efektyvesnės nei ekonominės, nes jos atsisuks prieš pačią Lietuvą.

Jos vyriausioji patarėja Jovita Neliupšienė DELFI atsiųstame komentare tvirtina, kad Lietuva remia Europos Vadovų Tarybos sprendimą greta sankcijų sąrašo išplėtimo pavesti Europos Komisijai parengti pasiūlymus galimoms tolesnėms sankcijoms, vadinamam trečiajam sankcijų etapui.

Bet kartu ji pabrėžė, kad Lietuva palaiko tikslines sankcijas.

„Jei Rusija ir toliau ignoruos tarptautinės bendruomenės nuomonę ir išliks destruktyvi, ES svarstys, kokie tolesni žingsniai, įskaitant ir ekonomines sankcijas, reikalingi. Tačiau svarbu, kad bet kokios tolesnės sankcijos būtų tikslinės, nukreiptos į tuos valdžios atstovus, kurie priima sprendimus, grubiai pažeidžiančius tarptautinę teisę. Viena iš pirmųjų sričių, galvojant apie tolesnes sankcijas, turėtų būti ginklų embargo, kuris tiesiogiai mažintų Rusijos galimybes vykdyti agresyvią politiką“, - laikosi nuomonės prezidentės patarėja.

Jos nuomone, sankcijos turi būti „su dantimis“, kad priverstų Rusiją keisti savo elgesį ir elgtis civilizuotai.

„Tuo pačiu metu sankcijos neturi bausti eilinių Rusijos piliečių, neturi suteikti galimybės propagandai ir stiprinti dabartinį režimą. Jau dabar tarptautinės bendruomenės laikysena ir politinis Rusijos izoliavimas duoda savo rezultatus.  Matome, kad reitingų agentūros linkusios žeminti Rusijos kredito reitingus, investuotojai masiškai traukiasi iš Rusijos rinkos, krenta rublio vertė“, - sakė J. Neliupšienė.

Pasiteiravus, koks galėtų būti griežtesnių sankcijų poveikis Lietuvai, prezidentės patarėja teigė, kad traukiantis Rusijos ekonomikai Lietuvos verslo interesas ten dirbti mažės, nepriklausomai nuo platesnių sankcijų.

„Rusija nėra prioritetinė rinka lietuviškoms prekėms – iš jų tik 4,8 proc parduodame Rusijoje. Lietuvai svarbu kuo greičiau užsitikrinti energijos išteklių tiekimo alternatyvas – baigti suskystintų dujų terminalą, nutiesti jungtis su Švedija ir Lenkija. Turėdami tai, būsime daug saugesni ir galimybės mus įtakoti bus mažesnės“, - tvirtino šalies vadovės patarėja.

DELFI primena, kad Lietuva yra viena iš labiausiai nuo Rusijos energetinių išteklių priklausomų valstybių ES. Taip pat maždaug penktadalis viso Lietuvos eksporto keliauja į šią didžiąją kaimynę.

Užkulisiuose verslas veikia aktyviai

M. Laurinavičius sako, kad per šią krizę pagrindinė Lietuvoje problema yra nuoseklios pozicijos neturėjimas.

„Taip pat absoliučiai neturime visuomenės sutarimo, kaip turime elgtis su Rusija. Mes iš vienos pusės darome agresyvius viešosios diplomatijos veiksmus, pavyzdžiui, konsultacijoms atšaukiame ambasadorių Maskvoje, darome griežtus pareiškimus, aš už juos nekritikuočiau, tačiau tada turime elgtis nuosekliai taip, kaip daro Lenkija ir Estija“, - DELFI komentavo jis.

„Palyginkime, Ukraina šiuo metu iš esmės kariauja su Rusija. Tokią pačią priemonę pritaikė ir Ukraina, ir Lietuva. Mes su Rusija nekariaujame, morališkai esame Ukrainos pusėje, tačiau mūsų viešosios diplomatijos priemonės yra lygiai tokios pačios. Jie atšaukė ambasadorių konsultacijoms ir mes atšaukėme“, - pavyzdį pateikė pašnekovas.

Analitiko nuomone, Lietuvos nenorą palaikyti griežčiausias sankcijas Rusijai lemia ir užkulisiuose dirbantys verslo atstovai.

„Tai lemia ir verslo interesai, išsakyti V. Kaikario labai radikaliai, o užkulisiuose jie sakomi ne taip radikaliai, bet jų įtaka yra, ko gero, netgi didesnė nei radikalių pareiškimų. Taip pat turėkime galvoje gana nenuoseklų prezidentės kalbėjimą apie sankcijas, kai ji iš pradžių buvo pakankamai aiškiai už sankcijas, paskui pradėjo sakyti, kad ekonominės sankcijos gali labiau pakenkti mums patiems. Ji taip pasakė netgi kalbėdama užsienio žiniasklaidai“, - kalbėjo M. Laurinavičius.

Taip pat, jo nuomone, tokiam šalies vadovės elgesiui įtakos turi nuosaiki Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pozicija ir gegužę Lietuvoje vyksiantys prezidento rinkimai.

„Deja, manau, kad prezidentė dairosi į rinkimus ir manydama, kad nėra daugumos žmonių, griežtai pasisakančių už sankcijas nepaisant to, kokia gali būti atsakomoji Rusijos reakcija“, - sakė M. Laurinavičius.

Analitiko nuomone, prezidentės ir A. Merkel pozicijų sutapimą lemia asmeniniai abiejų vadovių ryšiai ir aiški D. Grybauskaitės suformuota pozicija, kad Lietuva turėtų dairytis į tai, kokie vėjai pučia iš galingiausių Europos valstybių sostinių.

„Šių dalykų visuma, manau, ir lemia nenuoseklumą. Jeigu esame už santūresnę poziciją, tuomet turėtume kiek kitaip elgtis ir viešojoje erdvėje. Aš asmeniškai manau, kuo Vakarai greičiau sustabdys tas jėgas Rusijoje, kurios lemia sprendimus, tuo visais atžvilgiais pigiau kainuos. Kuo ilgiau visa tai darysime, tuo kaina bus didesnė, įskaitant ir karinę kainą“, - teigė pašnekovas.

Analitiko nuomone, reikėtų laikytis sulaikymo strategijos, kuri yra pakankamai griežta, taip pat gerai apgalvoti, kurios sankcijos pasiteisintų ir būtų tikrai skaudžios Rusijos režimui.

M. Laurinavičius palaikytų bendradarbiavimo energetikos srityje peržiūrėjimą, atsisakymą Rusijai taikytų išimčių dujotiekiams „North Stream“ ir „South Stream“.

„Net ir šiuo metu Rusijai dujų ir naftos išgavimui trūksta tiek finansų, tiek reikalingų technologijų, kurios yra vakarų technologijos. Matyt, galima būtų ieškoti būdų, kur galima būtų kirsti per šias sritis“, - komentavo jis.

Reikia pripažinti, kad Lietuva labiau nukentėtų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas mano, kad griežtu kalbėjimu Lietuvos politikai norėjo atkreipti Europos dėmesį į situaciją Ukrainoje.

„Pradinis karingumas apskritai galėtų būti siejamas su noru kiek įmanoma greičiau pritraukti visų ES lyderių dėmesį, kad reakcija būtų greita ir kad labai rimtai būtų pažiūrėta į tai, kas darosi Ukrainoje“, - DELFI komentavo politologas.

Jo nuomone, išties į situaciją Ukrainoje ES sureagavo pakankamai greitai.

T. Janeliūnas pripažino, kad plačiųjų sankcijų įvedimas neišvengiamai Lietuvai darytų didesnę žalą nei kitoms ES šalims, nes turime gerokai didesnę prekybos dalį su Rusija nei bet kurios kitos ES šalys.

„Klausimas dėl maksimalių sankcijų tikslingumo yra gana racionalus, nes jeigu jos būtų įvestos net nežinant, kokį poveikį jos padarys pačios Rusijos sprendimams, tai gali kilti klausimas, vardan ko jos tos sankcijos yra vedamos. Sakyčiau, kad reikia kalbėti ne apie tai, kiek plačiai jos gali būti taikomos, o kokios būtų efektyviausios“, - teigė jis.

„Netgi JAV, kur kas mažiau priklausanti nuo prekybos su Rusija, kol kas tokių visuotinių sankcijų nesvarsto. O griežtesnio reagavimo etapai apima karines priemones, pavyzdžiui, kalbėjimą apie NATO bazių dislokaciją arčiau Rusijos sienų, apie gerokai aktyvesnį karinių manevrų vykdymą šalia Rusijos sienos“, - pridūrė pašnekovas.

DELFI primena, kad praėjusią savaitę ES užsienio reikalų ministrai sutarė ir draudimas išduoti vizas 21 asmenims iš Rusijos ir įšaldyti jų lėšas bankų sąskaitose. JAV taip pat paskelbė apie turto įšaldymą 11 asmenų, prisidėjusių prie Krymo aneksijos, amerikiečiams draudžiama turėti verslo reikalų su asmenimis iš sąrašo. Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į šį sąrašą nepatenka.

Iškart po to, kai buvo paskelbtos šios sankcijos, tarptautinės mokėjimo sistemos „Visa“ ir „Mastercard" nutraukė paslaugų teikimą keturiems Rusijos bankams: „Rossija", „Sobinbank", „Investcapitalbank" ir SMP. Šių bankų mokėjimo kortelių turėtojai nebegalėjo atsiskaityti už prekes ir paslaugas, taip pat išsiimti grynųjų pinigų užsienio valstybių bankomatuose.