Taip verslo aplinką Lietuvoje ir Lenkijoje apibūdina „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje Vygandas Uksa, Varšuvoje dalyvavęs konferencijoje „Lenkija-Lietuva: kuriant Baltijos regiono gerovę“.
Pasak V. Uksos, remiantis šių metų „Doing Business 2012“ vertinimu, Lietuva pagal verslo aplinką užima 27-ą vietą, tuo metu Lenkija – 62-ą. Tačiau Lenkijoje kur kas lengviau gauti paskolas verslui, šioje šalyje taip pat geriau užtikrinama investuotojų apsauga. Kita vertus, Lietuvoje lengviau gauti statybų leidimus, palankesnė mokesčių sistema, mūsų šalyje šiek tiek lengviau pradėti verslą.
„Lenkija stipri kreditų gavimo srityje, 8-a pozicija pasaulyje yra labai aukšta. Labai gera investuotojų apsauga, todėl visa tai suteikia Lenkijai daugiau galimybių, pasaulyje ji yra viena patraukliausių šalių investuoti. Lietuva galėtų pasimokyti, kaip pagerinti kreditų išdavimą ir investuotojų apsaugą. Tačiau Lietuva stipriau atrodo statybų leidimų išdavimo srityje, o Lenkija nesutvarko teisės aktų“, - pasakojo V. Uksa.
Kalbėdamas apie galimybes pradėti verslą Lietuvoje ir Lenkijoje, V. Uksa teigė, kad Lietuvoje įsteigti įmonę galima vidutiniškai per dvi savaites, Lenkijoje per mėnesį. Tačiau Lenkijoje galima steigti dvi kompanijas iškart – tikrąją ir laikinąją. Laikinoji įmonė gali pradėti veikti jau kitą dieną iki tol, kol teisme užregistruojama tikroji įmonė.
„Jeigu neklystu, „Doing Business“ raporte rašoma, kad Lietuvoje įsteigti įmonę trunka 22 dienas, Lenkijoje – 32. Tačiau labai daug kas priklauso nuo laikotarpio bei to, kokiame mieste steigiama įmonė. Panašiai yra ir Lietuvoje. Iš patirties sakyčiau, kad Lenkijoje įmonės steigimas trunka apie mėnesį, Lietuvoje – apie dvi savaites. Bet buvo toks atvejis, kai Tauragėje aš įmonę įsteigiau per 6 valandas – ryte atidaviau dokumentus, po pietų jau buvau registravęs uždarą akcinę bendrovę. Abejoju, ar tai būtų įmanoma Lenkijoje, nors konferencijoje buvo paminėtas pavyzdys, kad įmanoma tą padaryti per 24 valandas“, - pasakojo V. Uksa.
„Tačiau Lenkijoje lankstesni įstatymai. Jeigu aš norėčiau labai greitai įsteigti įmonę ir pradėti veiklą, tai galėčiau vienu metu steigti dvi įmones – tikrąją uždarą akcinę bendrovę ir laikiną uždarą akcinę bendrovę, kuri gali veikti nuo kitos dienos iki tol, kol iš teismo gaunami dokumentai apie tikrosios kompanijos registravimą“, - teigė pašnekovas.
|
| Lietuva | Lenkija |
| Vieta | 27 | 62 |
| Verslo pradėjimo galimybės (vieta) | 101 | 126 |
| Statybų leidimai (vieta) | 47 | 160 |
| Paskolų suteikimas (vieta) | 48 | 8 |
| Investuotojų apsauga (vieta) | 65 | 46 |
| Mokesčiai (vieta) | 62 | 128 |
Šaltinis: „Doing Business 2012 “
Atlyginimai didesni Lenkijoje
Palyginus atlyginimus Lenkijoje ir Lietuvoje matyti, kad Lietuvoje darbo užmokesčiai mažesni: pavyzdžiui, Lietuvoje minimali alga sudaro 231 eurą (800 litų), Lenkijoje – 356 eurų (1500 zlotų).
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje, pasak V. Uksos, iki mokesčių siekia 603 eurus (2083 litus), Lenkijoje – 860 eurų (3617 zlotų).
Atitinkamai, po mokesčių Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis sudaro 481 eurą arba 1661 litą, Lenkijoje – 614 eurų arba 2586 zlotus.
Mokesčiai mažesni Lietuvoje
Tačiau Lenkijoje mokesčiai didesni nei Lietuvoje, nors mūsų kaimynai taiko kur kas daugiau mokestinių lengvatų. Tarkime, gyventojų pajamų mokestis (GPM) Lietuvoje sudaro 15 proc., Lenkijoje jis dvejopas – 18 proc. ir 32 proc.
Pelno mokestis Lietuvoje siekia 15 proc., Lenkijoje – 19 proc., standartinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje yra 21 proc., Lenkijoje – 23 proc.
Tiesa, abiejose šalyse egzistuoja ir lengvatiniai PVM tarifai: Lietuvoje – 9 ir 5 proc., Lenkijoje – 8 ir 5 proc.
„Bet Lenkijoje PVM lengvata taikoma gana didelei grupei prekių ir paslaugų – maistui, statyboms ir dar labai daug kam. Tuo metu Lietuvoje lengvatinis PVM taikomas siaurai grupei produktų ir paslaugų“, - sakė V. Uksa.
Kaip žinoma, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas Lietuvoje taikomas šildymui ir karštam vandeniui, 5 proc. vaistams bei medicinos paslaugoms. Nuo 2013 m. pradžios 9 proc. tarifas įsigalios ir keleivių vežimo paslaugoms, etiškai spaudai bei 5 proc. tarifas neįgaliųjų techninėms priemonėms.
Lenkija – smulkaus verslo oazė?
2010 metų duomenimis, Lenkijoje buvo registruota 3,9 mln. įvairių įmonių, nors realiai veikė – 2,1 mln. Lietuvoje tais metais viso labo buvo registruota 177 tūkst. įmonių, realiai veikė – 83 tūkst.
Kaip teigia V. Uksa, tokia statistika yra labai normali, nes Lenkija yra kur kas didesnė valstybė nei Lietuva, tačiau Lietuvoje bankrutuoja daugiau įmonių nei milžiniškoje Lenkijoje.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje bankroto procedūros buvo pradėtos 1273 įmonėms, Lenkijoje – 723.
2010-aisiais Lietuvoje bankrotą pradėjo 1637 įmonės, Lenkijoje – 655, 2009-aisiais Lietuvoje bankrutavo 1843 bendrovės, kaimyninėje šalyje – 691.
Netgi 2008-aisiais metais, kai Lietuva dar nebuvo spėjusi patirti visų krizės blogybių, mūsų šalyje bankroto procedūros pradėtos 957-ioms įmonėms, nors Lenkijoje bankrutavo 411 bendrovių.
Lietuva ir Lenkija itin skiriasi ir pagal įmonių tipus. Jeigu Lenkija gali būti vadinama smulkaus verslo oaze, tai Lietuvoje dominuoja uždarosios akcinės bendrovės.
Kaip pasakoja „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje V. Uksa, Lietuvoje esama daugiau nei 45 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių ir tik 16,7 tūkst. individualių įmonių. Tuo tarpu Lenkijoje vieno asmens įmonių yra apie 2,77 mln., o privataus kapitalo bendrovių esama tik 164 tūkst.
„Tai rodo, kad Lietuva yra vidutinio verslumo šalis, o Lenkija – tikra smulkaus verslo valstybė, kur daugiau nei 90 proc. įmonių yra smulkiosios“, - teigė V. Uksa.
Lenkai šalia pagrindinio darbo dažnai turi savo verslą?
V. Uksa sako, kad apskritai lenkai yra verslūs netgi visos Europos Sąjungos kontekste.
„Jeigu lenkų jaunuolio paklausite, ar nori turėti savo verslą, tai teigiamai atsako apytiksliai 8 iš 10. Tai įrodo, kad žmonės yra verslūs, nori turėti savo įmonę. Lenkijoje kas metai atsiranda po 160 tūkst. naujų kompanijų“, - pasakojo „Verslios Lietuvos“ atstovas Lenkijoje.
Tačiau, pasak pašnekovo, Lenkijoje nuo seno įprasta, kad žmonės dirba ne pagal darbo sutartis, o įsteigę vieno asmens įmonę, kuri sudaro sutartį su didesne bendrove.
„Kiekvieną mėnesį darbdaviui pateikiama sąskaita-faktūra, bet jis vis tik yra kaip kompanijos darbuotojas. Vis tik net ir įvertinus šį faktą, vieno asmens įmonės Lenkijoje dominuoja, juk net jei nuo 2,7 mln. įmonių atmestume 1 mln., kurie realiai dirba didesnėse kompanijose, vis tiek skaičiai įspūdingi“, - svarstė V. Uksa.
Jis taip pat pabrėžė, kad nemažai žmonių, kurie dirba didesnėse įmonėse, šalia yra įkūrę vieno asmens įmones ir užsidirba papildomai. Darbdaviai, žinodami apie tokią užklasinę veiklą, anot V. Uksos, dažniausiai tam neprieštarauja.
„Lenkijoje yra tokia kultūra, kad darbdaviai leidžia darbuotojams turėti savo verslą ir vykdyti veiklą papildomai. Lenkijoje tai priimtina, o Lietuvoje vertinama neigiamai. Pas mus jei darbdavys sužinotų, kad darbuotojas vykdo papildomą veiklą, tai tikriausiai atleistų tokį darbuotoją“, - sakė V. Uksa.
Lenkai turi geresnių kontaktų Vakaruose, lietuviai – Rytuose
Minėdamas Lenkijos ir Lietuvos skirtumus, V. Uksa taip pat pabrėžė stiprią Lietuvos ekonomikos priklausomybę nuo eksporto, kas Lenkijai nėra būdinga. Dėl to Lietuva labiau priklausoma nuo ekonominės ir finansinės situacijos užsienio rinkose.
„Lenkija yra šalis, kuri turi stiprią vidinę rinką. Tai gelbėjo krizės laikotarpiu, nes kai vidinė rinka stipri, ji gali „tempti“ šalį, nes Lenkija nėra taip priklausoma nuo eksporto kaip Lietuva. Bet Lietuva turi didelę prekybos patirtį, nes yra maža ir priversta ieškoti prekybos partnerių“, - teigė V. Uksa.
Skirtumų esama ir vertinant abiejų šalių eksporto struktūrą: Lenkija daugiau nei Lietuva eksportuoja į Europos Sąjungos šalis (78 proc. ir 61,4 proc.), tuo tarpu Lietuva apie 30 proc. savo prekių eksportuoja į Rytų rinkas.
„Lenkija didžiąją dalį savo prekių eksportuoja į Vakarų Europą – Prancūziją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Italiją. Jų kompanijų kontaktai yra labai stiprūs su Vakarų Europos partneriais, tuo tarpu Lietuva didesnę patirtį turi Rytų rinkose ar Skandinavijos šalyse“, - teigė V. Uksa.
