„Negaliu padaryti taip, kad 21 proc. pridėtinės vertės mokestį turinčios prekės Lietuvoje kainuotų tiek pat, kiek Lenkijoje, kur tarifas yra 6 proc.“, – interviu DELFI sakė jis.

Komentuodamas gyventojų akylai stebimas kainas, pašnekovas prasitarė apie „Lidl“ planuojamą loteriją. R. D. Roussevas-Peine`as taip pat žada didesnes algas darbuotojams.

„Pavyzdžiui, parduotuvės vadovas Vilniuje per metus gaus 20 tūkst. eurų atlyginimą „ant popieriaus“ („į rankas“ per mėnesį išeina apie 1,2 tūkst. eurų – DELFI)“, – vaikštinėdamas po Karoliniškėse esančią parduotuvę pasakojo jis.

DELFI kalbinti mažmeninės rinkos ir rinkodaros specialistai sakė, kad prie „Lidl“ pastarųjų metų pasiekimų Lietuvoje prisidėjo ne tik gera jų turėta strategija, bet ir sėkmė.

„Lietuvos vartotojai buvo išsiilgę naujumo mažmeninėje rinkoje ir tai lėmė, kad „Lidl“ veikla galbūt buvo netgi sėkmingesnė nei jie patys ar jų konkurentai prognozavo“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis komentavo, kad „Lidl“ elgėsi kitaip, nei rinkos lyderis ir todėl sulaukė vartotojų dėmesio.

Konkurentų nekomentuoja

R. D. Roussevas-Peine`as interviu metu sakė, kad pats apsiperka ne tik „Lidl“ parduotuvėse, bet nesutiko papasakoti, kokių pokyčių kituose prekybos tinkluose pastebėjo per pastaruosius metus.

– Pradžiai, galbūt galėtumėte šiek tiek papasakoti apie „Lidl“ apyvartą ir pelną per pastaruosius metus?

– Lietuvos rinka labai konkurencinga ir įdomi. Turime žmonių pasitikėjimą ir kiekvieną savaitę maždaug 550 tūkst. jų aplanko mūsų parduotuves. Turime 1,6 tūkst. skirtingų prekių – viską, ko reikia kasdienėms reikmėms. Žmonės perka ir perka pakankamai daug, tačiau apie pelną kalbėti nenorėčiau. Suprantama, kad investavus 120 mln. eurų apie jį kalbėti po pirmų metų neišeina.

– 2016 metų birželio 2 dieną – per „Lidl“ atidarymą – tinkle dirbo 1 470 darbuotojų. Šiandien šis skaičius siekia 1 562, t.y 6,3 proc. didesnis. Kas lėmė šį augimą ir ar ketinate toliau samdyti naujus darbuotojus?

– Plečiamės labai geru tempu ir per vienerių metų sukaktį turėsime dvigubai daugiau parduotuvių nei per atidarymą – 30 (kitą savaitę duris atvers dar viena „Lidl“ parduotuvė).

Daugiau parduotuvių reiškia, kad mums reikia daugiau darbuotojų. Vienoje dirba apie 40 žmonių, bet tai priklauso nuo vietos, gali būti ir 50 ar 60 žmonių parduotuvėje.

– Ar didelė šių darbuotojų kaita? Kiek vidutiniškai laiko yra dirbęs vienas asmuo?

– Vienerių metų gimtadienio proga „Lidl Lietuva“ darbuotojų sutartyse bus individualiai numatytos papildomos augimo pakopos. Tokiu būdu norime padėkoti savo darbuotojams už pastangas, motyvaciją ir lojalumą. Pavyzdžiui, parduotuvės vadovas Vilniuje per metus gaus 20 tūkst. eurų atlyginimą „ant popieriaus“ („į rankas“ per mėnesį išeina apie 1,2 tūkst. eurų – DELFI).

– Tai turėjote problemų šiuo klausimu, jei imatės tokių priemonių?

– Ne, tai reiškia tik tiek, kad norime savo žmones išlaikyti ilguoju laikotarpiu.

– Ką manote apie produktyvumo lygį „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje?

– Galite pažiūrėti, kiek žmonių šiuo metu dirba parduotuvėje: yra keli kasininkai ir keli darbuotojai, kurie dėlioja prekes į lentynas. Parduotuvė pilna klientų, o lentynos irgi pilnos ir tai reiškia, kad esame labai produktyvūs. Mūsų darbuotojai tiksliai žino, kada turi padaryti užsakymus, kada jie turi būti pristatyti, kada prekes išdėlioti pirkėjams ir t.t. Pavyzdžiui, būtinai turime būti pasirengę antplūdžiui po 17 val., kada žmonės grįžta iš darbo.

– Galbūt esame pavyzdinėje parduotuvėje – kaip su produktyvumu kitose 28 vietose?

– Negaliu garantuoti, kad visur 100 proc. viskas tobula, tačiau prekių mums tikrai niekada netrūksta, netgi ir tų, kurioms taikomos akcijos.

– Prieš metus turbūt buvote įvardijęs tam tikrą produktyvumo lygį, kurį norėtumėte pasiekti. Ar pavyko?

– Taip, tas skaičius netgi geresnis.

– Kaip per pastaruosius metus pasikeitė produktų pasiūlą „Lidl“ parduotuvėse?

– Prieš kelias savaites pradėjome prekiauti ekologiškais produktais. Taip pat dabar turime specialiai vaikams skirtų prekių. Iš tiesų, žinome, kad dar neturime visų reikalingų prekių, bet kasdienius poreikius patenkinti galime. Per kitus metus stengsimės išplėsti savo pasiūlą.

Be to, pradėjome su 20 proc. lietuviškos produkcijos, o šiandien turime 24 proc., tad čia irgi yra tam tikras progresas, pavyzdžiui, daug dirbame su vaisių ir daržovių tiekėjais.

Radostinas Dimitrovas Roussevas-Peine`as

– Žmonės sako pastebintys augančias kainas „Lidl“, ką manote apie tai?

– Pirmiausia, noriu pasakyti, kad pirmų metų sukakčiai planuojame loteriją, kuri bus labai įdomi ir bus įsteigti prizai, kuriuos bus galima laimėti. Be to, „Lidl“ klientai turės galimybę apsipirkti dar pigiau, nes planuojame daugiau ir didesnių nuolaidų.

Dėl kainų – galiu paaiškinti, kaip mes dirbame. Žmonės Lietuvoje labai koncentruojasi į nuolaidas, tačiau jos trunka keturias dienas ar savaitę. Tuo metu mes matome visų kainų lygį ir jei pieno (žaliavos) tiekėjai pakelia kainas, tai ir mes pakeliame kainas atitinkamiems produktams.

Pavyzdžiui, šiuo metu rinkoje kyla mėsos kainos, todėl ir parduotuvėse iš jos pagamintos prekės pabrango. Tačiau, jei kaina nukris, mes irgi atpiginsime savo prekes.

Yra ir kitų veiksnių, kurie lemia kainų didėjimą. Pavyzdžiui, neseniai padidinti alkoholio akcizai, tačiau mes juk nepasiimame tų pinigų sau į kišenę, o sumokame vyriausybei.

– Jau kurį laiką lietuviai apsipirkti vyksta į Lenkiją. Ar tai jums kelia rūpesčių?

– Galiu pasakyti tik tiek, kad „Lidl“ siūlo geriausią kokybę už geriausią kainą Lietuvos rinkoje. Negaliu padaryti taip, kad 21 proc. pridėtinės vertės mokestį turinčios prekės Lietuvoje kainuotų tiek pat, kiek Lenkijoje, kur tarifas yra 6 proc. Galiausiai, šiuo metu Lenkijos zlotų kursas yra palankus lietuviams ir už 1 eurą ten gali nusipirkti daugiau.

Tačiau mes nelaikome parduotuvių Lenkijoje konkurentais.

„Lidl Lietuva“ konkuruoja tik Lietuvos rinkoje, nes yra lietuvių, kurie keliauja apsipirkti į Kaliningradą, Baltarusiją, o ten prekės yra kitokios kokybės, jie laikosi kitokių standartų, moka kitokius mokesčius.

– Kokia šiuo metu yra „Lidl“ rinkos dalis?

– Nežinau, neturiu tokių duomenų. Taip pat negaliu komentuoti konkurentų, negaliu pasakyti, kas dėl „Lidl“ atėjimo nukentėjo labiausiai.

– Ar kiti prekybos tinklai turėjo pasikeisti dėl „Lidl“ atėjimo į Lietuvą?

– Negaliu pasakyti, nežinau.

– Ar pats apsiperkate kitų prekybos tinkų parduotuvėse?

– Taip, apsilankau ten, nes noriu pamatyti, kokia pas juos kokybė ir kainos. Tačiau negaliu komentuoti to, ką matau kaip pirkėjas, nes galiu klysti.

– Šių metų pradžioje paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad 44 proc. vartotojų Lietuvoje galvoja, jog „Lidl“ buvo vienas naudingiausių dalykų, kurie jiems atsitiko 2016 metais. Ką tai parodo apie šalies namų ūkių ekonomiką?

– Manau, kad „Lidl“ atėjimas buvo geras dalykas, nes pakėlė konkurencijos lygį mažmeninės prekybos rinkoje, o tai vartotojams išties naudinga.

– Kaip manote, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie „Lidl“ prekės ženklą?

– Manau, kad mus laiko socialiai atsakinga įmone. Tačiau dar turime kur pasitempti kalbant apie pasiūlos dydį.

– Kokių pagrindinių skirtumų, lyginant, pavyzdžiui, su Vokietija, pastebėjote Lietuvoje?

– Esu dirbęs Vokietijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir ką pastebėjau Lietuvoje – šviežių produktų poreikis. Todėl mums tikrai pasisekė, kad nuo pat pradžių tam skyrėme daug dėmesio. Kitose šalyse, Vakaruose žmonės turi mažiau laiko ir į parduotuvę užsuka kartą per savaitę, perka daug šaldytų produktų. Lietuviai tokių didelių šaldytuvų neturi.

– Kaip reikalai Serbijoje ir Jungtinėse Valstijose, kur „Lidl“ parduotuves atidarys artimiausiu metu?

– JAV yra didelė rinka, pradėsime nuo rytinės pakrantės. Kalbant bendrai, abejose šalyse žemės sklypai jau parengti, parduotuvės pastatytos, vyksta darbuotojų mokymai.

– Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje turėtų įsigalioti naujasis Darbo kodeksas, kaip vertinate šį įstatymą?

– Mums patinka, kad bus daugiau lankstumo. Pavyzdžiui, dabar darbuotojas gali dirbti tik 120 valandų viršvalandžių per metus, o po liepos 1 dienos galės jau 180 valandų. Tai leis mums būti lankstesniais. Tik noriu pabrėžti, kad mes sumokame už kiekvieną viršvalandžių minutę.

– Pats esate žinomas kaip „Lidl“ tinklų skirtingose šalyse „paleidėjas“. Kiek dar laiko liksite Lietuvoje?

– Lieku Lietuvoje, man čia labai patinka aplinka. Mūsų komanda labai stipri ir profesionali, todėl turime stabilią situaciją, nors atidarant prekybos tinklą visada būna daug veiksmo.

L. Vilimas: „Lidl“ pakeitė vartotojų įpročius

„Manau, kad šiandien jau niekas nedrįstų teigti, kad dėl „Lidl“ atėjimo Lietuvos mažmeninėje rinkoje niekas nepasikeitė.

Jų veikla pakeitė pakankamai ženkliai tiek konkurencinę aplinką, tiek ir vartotojų įpročius. Jie pritraukia didelius srautus, ugdosi lojalų vartotoją. Padaryti tai per pakankamai trumpą laiką ir tokia apimtimi iš tiesų yra ne tik geros strategijos, bet sėkmės rezultatas“, – DELFI sakė L. Vilimas.

Laurynas Vilimas

Jo manymu, vartotojams tai yra geros žinios, nes intensyvėjant konkurencijai, atsiranda didesnis pasirinkimas.

„Žiūrėsime, kaip „Lidl“ seksis toliau, bet jų startas tikrai buvo geras. Tai, kad „Lidl“ yra ketvirtas pagal dydį prekybos tinklas pasaulyje rodo ir jų kompetencijos lygį, ir patirtį. Tokie dalykai, atėjus į naują rinką, pagyvina konkurenciją, paskatina kitus, jau kurį laiką veikiančius dalyvius, pasitempti, prisitaikyti, atskleisti savo stipriąsias savybes“, – svarstė jis.

L. Šimonis: tai yra rinkodaros klasika

L. Šimonis „Lidl“ atėjimą į Lietuvą apibūdino taip: „Klasika, kuri turėtų patekti į vadovėlius“.

„Galima palyginti su keliais kitais atidarymais, pavyzdžiui, „Freshmarket“ ar „Rimi“, kurie atėję, darė viską taip pat kaip lyderis, tik, jų nuomone, geriau“, – kalbėjo jis.

Tuo metu „Lidl“, L. Šimonio teigimu, atėjo ir padarė kitaip nei yra daroma Lietuvoje.

„Rinkos lyderis turi didžiulį pasirinkimą, jie – mažą. Lyderis turi daug žinomų prekės ženklų, „Lidl“ dažnai rasime jų pačių prekės ženklą. „Lidl“ turi labai efektyviai veikiančią tiekimo sistemą. Jie sugeba Europoje pirkti labai dideliais kiekiais ir turi labai gerą savikainą. Jie padarė mažesnę kainą ir tai buvo sėkmė“, – dėstė jis.

Linas Šimonis

L. Šimonis apibendrino, kad „Lidl“ pamoka yra tokia, jog jei nori būti sėkmingas, nereikia kopijuoti lyderio, reikia ieškoti jo silpnų vietų ir daryti kitaip.

„Daug kas galvoja, kad „Lidl“ sėkmę lėmė mažos kainos, kurių reikia visiems. Tačiau jei išties taip būtų, tai visi važinėtų 200–300 eurų kainuojančiais automobiliais. Tačiau taip nėra. Maža kaina veiksminga tik tada, kai nematai kito skirtumo. Jei prekės skirtingos, tada kaina yra antroje ar dar vėlesnėje vietoje“, – pridūrė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (171)