Liberalai, kaip BNS sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, nėra kategoriškai įsikibę siūlymo dėl dalinio 50 proc. senatvės pensijų atstatymo ir siūlys savas įmanomas alternatyvas, padėsiančias nestabdyti galimo senatvės pensijų atstatymo.
"Mes tikrai esame nusiteikę kompromisų paieškai ir, manau, rasime kažkokius sprendimus, mes tikrai nesame nusiteikę prieš ir esame už tai, kad būtų galima atstatyti visą pensijų dydį, bet klausimas yra iš kur paimti 250 mln. litų. Prabangos mokesčių projektais surinktume tik 50 - 60 mln. litų, be to, mums pirmiausia netinkami būdai, nes tai iš esmės apkrovimas žmonių papildomais naujais mokesčiais ir net tų žmonių, kurie ir taip daug sumoka mokesčių", - BNS kalbėjo E.Masiulis.
Anot jo, liberalai koalicijos partneriams kitą savaitę pateiks savuosius siūlymus, kaip būtų galima surinkti papildomų pajamų į biudžetą.
"Siūlysime koalicijos partneriams pasvarstyti dalies valstybės turto ir dalies valstybės įmonių akcijų pardavimą, kas ir buvo siūlyta kai kurių ekonomistų, pramonininkų. Yra krūva valstybei priklausančio nekilnojamojo turto, kurio tikrai nereikia valstybei ir tikrai valdžia galėtų jį parduoti. Svarstytinas ir variantas dėl dalies valstybės įmonių dalies akcijų, nebūtinai kontrolinio paketo, pardavimo. Tai - ir energetikos, ir transporto įmonės", - sakė E.Masiulis.
Paklaustas, ar šiuo atveju turimi omenyje ir paties kuruojamai transporto sričiai priklausantys "Lietuvos geležinkeliai", susisiekimo ministras teigė kol kas nenorįs konkretizuoti, kokių valstybės įmonių dalies akcijų pardavimas galėtų būti svarstomas.
Parduoti iki 30 proc. Energetikos ministerijos netiesiogiai valdomų bendrovių "Lesto", "Klaipėdos nafta", "Lietuvos energija" ir "Litgrid" akcijų šią savaitę siūlė Laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Anot LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos, dalies šių įmonių akcijos yra kotiruojamos biržoje, todėl "būtų labai paprasta parduoti šias akcijas". LLRI skaičiavimais, minėtų įmonių dalies akcijų pardavimas biudžetą papildytų apie 600 mln. litų. Be to, LLRI ekspertai siūlė privatizuoti "Lietuvos paštą" ir "Lietuvos jūrų laivininkystę", atskirti "Lietuvos geležinkelių" infrastruktūrą nuo pervežimo veiklos, pastarąją parduodant. Nors pastarųjų įmonių privatizavimo procesas būtų ilgalaikis ir neduotų greitų pajamų jau kitąmet.
Alternatyva: bankinių transakcijų apmokestinimas arba didesnis karpymas
Dar viena svarstytina alternatyva siūlomiems prabangos mokesčiams, pasak E.Masiulio - tarpbankinių transakcijų apmokestinimas ar dar didesnis kai kurių biudžeto išlaidų karpymas.
E.Masiulio nuomone, koalicijos partnerių konservatorių registruoti prabangos mokesčių projektai yra populistiniai, "labiau psichologiniai", parengti paskubomis, paliekant nemažai landų. Kai kuriems prabangos mokesčių siūlymams, pavyzdžiui, indėlių palūkanų ar automobilių apmokestinimui, liberalai linkę nepritarti, tačiau brangaus nekilnojamojo turto galimą apmokestinimą pasirengę svarstyti.
"Kalbant apie indėlių palūkanų apmokestinimą, susidaro įspūdis, kad tai gali paliesti labai didžiulį ratą žmonių ir net, mūsų preliminariais skaičiavimais, žmogus turintis 6 - 7 tūkst. litų indėlį su 3,5 proc. metinių palūkanų jau patektų į apmokestinamų ratą ir turėtų mokėti 15 porc. gyventojų pajamų mokestį nuo 200 litų dydžio palūkanų. Tai nemanau, kad čia kažkas yra bendro su prabanga", - teigė liberalų lyderis.
"Be to, "Snoro" banko bankroto akivaizdoje kalbėti apie tokius indėlių palūkanų apmokestinimus, reikėtų labai atsakingai ir pasvertai, ir įvertinti pasekmes galvojant apie tai, ar žmonės tiesiog nepuls atsiimti indėlių, kada sužinos, kad už palūkanas reikės mokėti mokesčius ir ar nepradės geriau skolinti vieni kitiems, nei laikys pinigus bankuose", - svarstė susisiekimo ministras.
Seime penktadienį užregistruoti konservatorių pasiūlymai apmokestinti brangų nekilnojamąjį turtą, gyventojų gaunamas palūkanas už vertybinius popierius, žmonių suteiktas paskolas ir bankuose laikomus indėlius, taip pat jachtas, lėktuvus, naujus galingus automobilius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko konservatoriaus Vito Matuzo teigimu, tokiu būdu į valstybės biudžetą papildomai būtų surinkta iki 100 mln. litų.
Didesnės nei 1 mln. litų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc. mokesčiu, didesnės nei 200 litų per metus palūkanos už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas - 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, siūloma apmokestinti galingesnius nei 150 kilovatų galios per pastaruosius 10 metų registruotus automobilius, didesnės nei 50 kilovatų galios motociklus, taip pat jachtas ir lėktuvus.
Mėnesio mokestis už automobilius būtų po 0,5 lito už 1 kilovatą. Burinėms jachtoms būtų taikomas 30 litų mėnesio mokestis už jos ilgio metrą, jei ilgis viršija 10 metrų ir jei ji nėra skirta komercinei veiklai. Orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūlomas 0,3 lito už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą mokestis.
Nuo 4,7 iki 2,5 proc. sumažinus ūkio augimo prognozę ir maždaug 1 mlrd. litų mažėjant anksčiau prognozuotam mokesčių surinkimui, Vyriausybė pasiūlė vidutiniškai 4 proc. sumažinti visas valstybės išlaidas, įskaitant "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus, o senatvės ir invalidumo pensijas atstatyti tik 50 proc. Tačiau pastarajam siūlymui pasipriešino prezidentė, Seimo pirmininkė ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, todėl skubiai ieškoma būtų, iš kur gauti dar iki 250 mln. litų.
Siekiama, kad kitų metų viešųjų finansų (fiskalinis) deficitas neviršytų 3 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Spalį Seimui teiktame biudžeto projekte buvo numatyta, kad kitąmet fiskalinis deficitas neviršys 2,8 proc. BVP.