Lenkijos planai: po bankų ir prekybos centrų imasi šeimų

 (327)
113 eurų per mėnesį arba 500 zlotų – tokio dydžio išmoką už kiekvieną antrą ir vėlesnį vaiką nuo balandžio mėnesio gaus juos auginančios lenkų šeimos. Mažiau pasiturinčios ir auginančios neįgalius vaikus, išmoką gaus ir už vienintelę atžalą.
Lenkijos planai: po bankų ir prekybos centrų imasi šeimų
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Kiek anksčiau naujoji Lenkijos valdžia paskelbė planuojanti įvesti naujus mokesčius bankams ir prekybos centrams. Lietuvoje tokie planai vertinami nevienareikšmiškai. Abejojama, ar tokias išmokas teisinga mokėti visoms šeimoms – net toms, kurios gyvena pasiturimai. Vakarų valstybių patirtis rodo, kad dosnios išmokos nepagerina demografinės padėties, o jų našta valstybės finansams – didžiulė.

Kita vertus, universalios išmokos užtikrina, kad daliai žmonių, pretenduojančių į tokias išmokas nekiltų pagunda slėpti dalies pajamų. Panašias vaiko išmokas mėginta įvesti ir Lietuvoje. Tačiau po 2008 m. krizės tokių planų atsisakius dabar tokiomis išmokomis remiamos tik nepasiturinčios šeimos. Dėl to kai kuriems jų nariams dirbti tiesiog neapsimoka. Taigi pirmiausia siūloma imtis tokių priemonių, kurios labiausiai skatintų dirbančius tėvus.

Siūlo visiškai neapmokestinamą pajamų sumą

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės teigimu Lietuvoje labai stinga dėmesio vaikams. Tačiau kokių priemonių reikėtų imtis, kad taip nebūtų, turėtų apsispręsti politikai.

„Nuolat kalbame, kad vertėtų pradėti nuo mokesčių lengvatų vaikams. Pirmiausia reikėtų nustatyti vaikų išlaikymui pakankamą sumą, už kurią nereikėtų mokėti ne tik gyventojų pajamų mokesčio bet ir „Sodros“ įmokų. Valstybė neturėtų pelnytis darbuotojų, kurie augina vaikus, sąskaita. Nustatę tokią lengvatą juos paskatintume dirbti oficialiai“, – įsitikinusi R. Žemaitė.

Rasa Žemaitė
Rasa Žemaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jos nuomone, išmokos vaikams yra gerai. Tačiau Lietuvoje pirmiausia būtų gerai atstatyti tas išmokas, kurios buvo mokamos iki krizės. „Pas mus tos išmokos vaikams vis dar mokamos kriziniu tempu pagal krizinę tvarką – jas gauna tik ikimokyklinukai arba tik gausių šeimų nepilnamečiai vaikai. Tačiau ir tos išmokos tik simbolinės, jos neatitinka net minimaliausių poreikių, net duonos negalima nupirkti iš tos sumos, kiek yra išmokama“, – svarstė moteris.

Ji pripažino, kad nustačius didesnę išmoką visoms šeimoms, kurios augina du ir daugiau vaikų, kai kurios iš jų gali nuspręsti susilaukti vaikų tik dėl papildomų išmokų.

„Dėl to ir sakome, kad visų pirma turi būti mokestinės lengvatos. Valstybė turėtų skatinti dirbti ir patiems užsidirbti pragyvenimui ir vaikų poreikiams. Tik po to galėtų būti išmokų sistema. Tačiau dirbantys tėvai neturėtų gauti mažiau nei tie, kurie nedirba“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pagal dabar galiojančią tvarką teisę gauti išmoką vaikui turi bendrai gyvenantys ir auginantys vaikus asmenys, jei vidutinės jų ir jų globojamų asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (1,5 x 102 Eur = 153 Eur) dydžio, atsižvelgiant į vaiko amžių bei vaikų skaičių (už vaiką iki 2 metų – 28,5 Eur, iki 7 metų – 15,2 Eur).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išmoką vaikui vidutiniškai per vieną 2015 metų mėnesį gavo 76,2 tūkst. vaikų (t.y. 14,7 proc. Lietuvos vaikų) ir šiai išmokai mokėti per 2015 metus išleista 17,4 mln. eurų. Taigi už vieną vaiką per mėnesį buvo mokama vidutiniškai 19 Eur (17,4 mln. : 76,2 tūkst. : 12 mėn = 19,02).

Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis taip pat kiek skeptiškai vertino Lenkijoje planuojamas išmokas vaikams.

Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Abejočiau tokia tvarka, nes pagal ją pinigus, skirtus išmokoms, surinks iš tų pačių mokesčių mokėtojų, kuriems jos bus išmokės. Aišku, gal ne visiškai taip, bet vis tiek daugiausia mokesčių sumoka šeimos su vaikais, taigi iš jų surinks ir joms atiduos. Tik politikai gražiai atrodo, kaip jie taip rūpinasi šeimomis“, – sakė mokslininkas.

Kaip ir R. Žemaitė, jis labiau pritartų tai tvarkai, kuri dabar galioja Lietuvoje, tai yra, kad šeimos būtų skatinamos per neapmokestinamąjį pajamų dydį: „Galbūt ši tvarka galėtų būti dar palankesnė žmonėms, kad tas neapmokestinamas dydis būtų didesnis šeimose, turinčiose antrą, trečią ar kad ir pirmą vaiką“.

Jis atkreipė dėmesį, kad universalios išmokos vaikams gali būti kritikuojamos, nes mokant jas neatsižvelgiama į jas gaunančių tėvų pajamas ir turtą.

„Mokant vienodas išmokas ir vargstančioms šeimoms, ir gaunančioms dideles pajamas, gali atrodyti, kad pirmosioms ta parama per maža, o pastarųjų, kurios ir taip gerai gyvena, gal visai nereikėtų remti. Tačiau universalus išmokų pobūdis turi ir privalumą. Jei mokama atsižvelgiant į šeimų padėtį, tai gavusi daugiau pajamų šeima pradeda netekti dalies išmokos vaikams. Tada pakertamas motyvas daugiau dirbti ir uždirbi“, – svarstė T. Medaiskis.

Gimstamumas nuo papildomų išmokų nepriklauso

Kitas Vilniaus universiteto profesorius dr. Romas Lazutka taip pat sutiko, kad universalios išmokos padeda išvengti pajamų „žirklių“. Jos neišvengiamos esant dabartinei tvarkai, kai išmokos mokamos tik toms šeimoms, kuriose pajamos vienam asmeniui neviršija 153 eurų.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Universalių išmokų sistema būtų alternatyva. Dabar Lietuvoje išmokos mokamos tik toms, kurios skursta, kurios priskiriamos socialinės rizikos grupėms, dažniausiai skurstančioms šeimoms. Taip sukuriami skurdo spąstai: jei pamelždamas karves ar parduodamas pieno žmogus užsidirba kokį papildomą eurą, tai dabartinės pašalpos negauna arba ji sumažinama“, – kalbėjo R. Lazutka.

Anot jo, universali išmoka vaikams nėra ypatinga naujovė – ir Lietuvoje tokią sistemą mėginta įvesti iki krizės. Ir kitose valstybėse išmokos vaikams paprastai siekia nuo 100 iki 200 eurų. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Vakarų šalyse, kur vidutinė alga siekia 2–3 tūkst. eurų, tokia suma nėra didelė.

„Ji laikoma tam tikra solidarumo išraiška, nes mokama iš valstybės, o ne socialinio draudimo biudžeto. Prie jos prisideda neturintys vaikų. Kai jie sulaukia vaikų, tuomet jiems padeda visuomenė. O kai vaikai užauga, jie taip pat prisideda. Taip yra daroma, bet nebūtinai gimstamumui didinti“, – svarstė profesorius.

Vis dėlto jis abejojo, ar universali išmoka vaikams padidins gimstamumą. „Spręsdami ar susilaukti vaikų žmonės žiūri daugelio kitų dalykų. Tarkim išsilavinę, geriau uždirbantys nenori antro, trečio vaiko, nes tai gali trukdyti karjerai, įprastiniam gyvenimo būdui, kuris vis tiek keliems metams pasikeičia kai atsiranda mažas vaikas“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, daugelis tyrimų parodė, kad vienokios ar kitokios išmokos nebūtinai didina gimstamumą. Esą jeigu jis priklausytų tik nuo papildomų pajamų, tai turtingesnėse šalyse jis būtų didesnis. Tačiau taip nėra.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, instituto partnerių Lenkijoje skaičiavimai rodo, kad planuojamos išmokos vaikams kainuos mažiausiai 22-25 mlrd. zlotų (apie 1,2%) Lenkijos BVP.

Žilvinas Šilėnas
Žilvinas Šilėnas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tai yra milžiniški pinigai. Gali būti, kad tokie dosnūs pažadai iššaukė populistines iniciatyvas papildomai apmokestinti bankus ir parduotuves (o tiksliau – vartotojus). Tačiau iš šio apmokestinimo planuojama surinkti 7 mlrd. zlotų – tik trečdalis sumos reikalingos įgyvendinti išmokų vaikams projektui. Dar svarbiau – tai yra ilgalaikis įpareigojimas mokesčių mokėtojams. Paskyrus išmokas vėliau jas gali būti sunku atšaukti ar sumažinti, net jei drastiškai pablogėtų šalies finansinė situacija“, – svarstė Ž. Šilėnas.

Jo nuomone, tokios išmokos nėra efektyvus būdas mažinti skurdą.

Jas gauna visi, nepriklausomai nuo šeimos finansinės būklės. Dar 2008 m. esame užsakę reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad didelei daliai žmonių pašalpos nėra būtinos. Iš šeimų, gaunančių vadinamuosius vaikų pinigus, trečdalis teigė, kad jiems tokios paramos nereikia.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Šešėlyje sukasi milijardu eurų daugiau nei visas šalies biudžetas (74)

Tai, kad partijos vis patenka į „šešėlio“ teritoriją, kažin, ar gali labai stebinti, kai žinai, kad ten sukasi maždaug ketvirtadalis Lietuvoje sukuriamo BVP pinigų. Tiesa, yra teigiančių, kad suma gali būti mažesnė.

Lietuva pasirašė susitarimą su Iranu dėl ekonominio bendradarbiavimo (11)

Sekmadienį pasirašytas Lietuvos ir Irano tarpvyriausybinis susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo.

Slovėnų išradimas leis susisiekti net ten, kur nėra mobiliojo ryšio (24)

Vienas sėkmingiausių jaunų slovėnų grupelės išradimų – kalbėjimosi priemonė „Gotoky“, kuria galima naudotis, kai nėra mobiliojo ryšio.

Graikai valstybei skolingi beveik 87 mlrd. eurų mokesčių (31)

Graikijos gyventojai valstybei skolingi beveik 87 mlrd. eurų mokesčių. Apie tai rašo Atėnų laikraštis „Kathimerini", remdamasis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimais.

Ispanija nebesusidoroja su turistų srautu ir svarsto apie mokesčius (20)

Vis ilgesnės saulėtos dienos, šiltesni paplūdimiai vilioja atostogauti. Dėl teroro aktų pavojaus ne tokie patrauklūs Vidurio Rytų maršrutai, daugiau turistų traukia į Portugaliją ir Ispaniją. Tai gelbėjimosi ratas finansinių sunkumų išgyvenančioms šalims nors ne visi jose sveikina didesnį turistų srautą.