Sumažėjusius pirkėjų iš Baltarusijos srautus pastebi visi didieji Vilniaus prekybos centrai. Tai netgi paskatino vieną iš Vilniaus prekybos centrų pakviesti baltarusių žurnalistus į pažintinį turą po Vilnių.

Baltarusis: naudingiau važiuoti į Lenkiją

Vienu iš tokio turo dalyvių tapo Baltarusijos leidinio „Onliner“ žurnalistas Aleksandras Vladyko. Per interviu DELFI jis sakė, jog kalbant apie parduotuves, baltarusius labiau domina Lenkija, o ne Lietuva.

„Baltarusiai atrado Lenkiją, nors ji ir yra toliau. Įsitvirtino maršrutas MinskasBalstogė, taigi naudingiau važiuoti į Lenkiją, o ne Lietuvą. Ten pigiau. Atostogavau Druskininkuose ir sutikau lietuvius, kurie vyksta į Lenkiją pirkti maisto produktų. Žinoma, Lenkija arti, kodėl ne? Baltarusijoje galima rasti normalios kokybės produktų už normalią kainą, todėl jie dėl maisto produktų ten nevažiuoja. Tačiau egzistuoja toks posovietinių žmonių tipas, kuris iš ten vežasi net tualetinį popierių, nors skirtumas tik vienas doleris. Tačiau žmogus tiesiog negali praeiti ir nepaimti“, - sakė A. Vladyko.

Jo teigimu, Baltarusijos gyventojai į kaimynines valstybes dažniausiai vyksta pirkti drabužių.

„Minske, pavyzdžiui, dar nėra tokių garsių prekės ženklų, kurie seniai yra atėję į Lietuvą ir Lenkiją – „Zara“, „Mango“, H&M. Ir, žinoma, viskas yra pigiau. Dar perka sauskelnes. Taip, yra prekių kategorijų, kuriose kainų skirtumas yra labai didelis“, - savo pastebėjimais dalijosi žurnalistas.

Be to, balandžio viduryje Baltarusijoje įvedami nauji apribojimai užsienyje įsigytoms prekėms. Baltarusijos gyventojai, kurie kirs sieną daugiau kaip kartą per tris mėnesius ir įsiveš prekių už daugiau kaip 300 eurų arba sveriančių daugiau kaip 20 kg, turės mokėti muito mokestį.

„Dabar labiausiai aptarinėjama tema – naujas potvarkis, kuris įsigalioja nuo balandžio vidurio. Nuo to laiko bus sekamas judėjimas į užsienio šalis. Jei vyksi kartą per tris mėnesius, tai yra, keturis kartus per metus, galėsi važiuoti pagal senas taisykles.

Tačiau jei važinėsi dažniau, be muito galėsi įsivežti prekių ne daugiau kaip už 300 eurų. 300 eurų yra labai mažai, turint galvoje, kad tenka mokėti už vizą, kelią, draudimą. Juk būtent dėl to žmonės stengiasi pirkti daugiau, o ne dėl to, kad yra labai turtingi. Klausimas, žinoma, dar ir tas, kaip muitininkai tai seks. Gali būti, kad pasienyje padidės eilės“, - sakė baltarusis.

Dar viena naujovė Baltarusijoje palies siuntinius. Netrukus baltarusiai be jokių papildomų mokesčių galės gauti iš užsienio asmeniniam naudojimui skirtus siuntinius, kurių suma neviršys 22 eurų per mėnesį ir svers ne daugiau kaip 10 km.

„Pas mus buvo labai populiaru užsakinėti prekes, pavyzdžiui, iš Kinijos. Tai būdavo elektronika, žaislai, įkrovikliai telefonams. Valstybės pozicija ta, kad taip siekiama kovoti su perpardavėjais, nes žmonės užsisako prekių dešimtimis vienetų ir vėliau iš jų užsidirba“, - teigė A. Vladyko.

Pirkėjų iš Baltarusijos srautai mažėja

Prekybos ir pramogų centras „Ozas“, organizavęs Baltarusijos žurnalistų vizitą Vilniuje, pastebi, kad pirkėjų iš Baltarusijos srautai sumažėjo.

„Ozo“ direktorės Ingos Navickaitės duomenimis, 2015 metais „Oze“ apsipirko 18 proc. mažiau svečių iš Baltarusijos, negu 2014 metais. Šių metų pradžios statistika rodo, kad pirkėjų srautas toliau mažėja.

Inga Navickaitė

„Didžiausią įtaką pirkėjų iš Baltarusijos srauto mažėjimui turi šios šalies ekonominė – politinė situacija, nuvertėjusi valiuta. Tuo tarpu mažesnės kainos Lenkijoje nėra toks reikšmingas faktorius, kadangi baltarusiai į „Ozą“ atvyksta ne tik pirkinių, bet ir pramogų, grožio paslaugų“, - per interviu DELFI sakė I. Navickaitė.

Jos teigimu, 76 proc. visų prekybos centre „Ozas“ baltarusių įsigyjamų prekių sudaro mados prekės, t.y. drabužiai ir avalynė, 5 proc. – juvelyriniai dirbiniai, dar 5 proc. – buities technika ir elektronika.

„Pirkėjai iš Rusijos sudaro apie 8 proc. visų „Oze“ apsiperkančių turistų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. 2012 m. šis skaičius siekė 14 proc.“, - teigė prekybos ir pramogų centro vadovė.

Vilniaus prekybos centre „Panorama“ per metus pirkėjų iš Baltarusijos skaičius sumažėjo 25 proc. Tačiau padaugėjo vietos pirkėjų.

Birutė Kalanovaitė
„Viena iš pagrindinių priežasčių – nestabili ekonominė padėtis Rusijoje, kuri turi įtakos ir kaimyninei Baltarusijai. Nestabilumas verčia baltarusius rečiau vykti į kitas šalis, dažniau pirkti drabužius ir maisto prekes savo šalyje. Įtakos, žinoma, turi ir euro įvedimas – Baltarusijos ir Rusijos rublio vertė euro atžvilgiu itin sumažėjo, todėl pas mus parduodamos prekės jiems pastebimai pabrango. Įtakos neabejotinai turi ir suprastėjęs geopolitinis kontekstas“, - DELFI sakė „Panoramos“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė.

Auga klientų skaičius iš Ukrainos

Prekybos centruose „Akropolis“ taip pat sumažėjo pirkėjų iš Baltarusijos.

„Šių metų pradžioje pirkėjų iš Baltarusijos srautas tapo kiek mažesnis negu 2015 metais. Vasarį, pavyzdžiui, Vilniaus „Akropolyje“ jų sulaukėme maždaug 4 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu metu. Kitą vertus, baltarusiai net ir aukščiausio pakilimo metu sudarė iki 5 proc. visų Vilniaus „Akropolio“ pirkėjų, todėl didesnės įtakos ši tendencija mūsų nuomininkų veiklai neturi. Juo labiau, kad didėja Lietuvos pirkėjų srautai, kurie su kaupu kompensuoja baltarusių praradimą“, - tvirtino „Akropolis LT“ direktorė Dovilė Šiekštelytė – Batutienė.

Jos manymu, pirkėjų iš Baltarusijos srautai sumažėjo dėl ekonominės padėties kaimyninėje šalyje.

„Baltarusijos rublis per pastaruosius 15 mėnesių nuvertėjo beveik perpus: jei 2014 pabaigoje euras kainavo apie 13 tūkstančių rublių, tai šiandien jis kainuoja beveik 23 tūkstančius. Nėra abejonių, kad tai turėjo įtakos perkamajai kaimyninės šalies gyventojų galiai. Savo įtaką daro ir sprendimai riboti prekių įvežimą iš ES valstybių“, - sakė „Akropolis LT“ direktorė.

Akropolis

Tačiau, pasak jos, ekonominiai pokyčiai neatbaidė baltarusių nuo kelionių į Lietuvą – tiesiog paskatino planuoti jas kitaip. Pavyzdžiui, jie pradėjo kur kas aktyviau naudotis nuolaidų akcijomis ir dabar atvyksta per kampanijas „Jamam“.

„Taigi galime sakyti, kad baltarusiai pernai stengėsi daugiau naudotis nuolaidomis, mažiau negu anksčiau pirko aukščiausio segmento prekių, tačiau ir toliau važiuoja į Lietuvą apsipirkti. Populiariausios prekių grupės tarp jų yra drabužiai, avalynė, kosmetika ir parfumerija, taip pat elektronikos prekės, buitinė technika, prekės namams, maistas“, - sakė D. Šiekštelytė – Batutienė.

Ji pažymi, kad pirkėjų iš Rusijos skaičius niekada nebuvo itin reikšmingas.

„Klientų iš Rusijos netektis mūsų verslui „Akropolyje“ – vos keliasdešimt pirkėjų per dieną. Žinant, kad Vilniaus „Akropolyje“ kiekvieną mėnesį apsilanko per milijoną lankytojų, jokio reikšmingesnio poveikio parduotuvėms tai neturi“, - sakė „Akropolis LT“ vadovė.

Tačiau ji pastebi, kad prekybos centre dažniau pradėjo lankytis pirkėjai iš kitų ES nepriklausančių valstybių. Pavyzdžiui, ukrainiečių srautas Vilniaus „Akropolyje“ pernai išaugo 20 proc., Izraelio gyventojų – 26,5 proc., o pirkėjų iš Kinijos – dvigubai daugiau negu 2014 metais.