Džiugesnės nuotaikos ekonomikoje neturėtų persikelti į biudžeto išlaidas – tolesnis jų karpymas yra būtinas, o laikinus sumažinimus turėtų pakeisti nuolatiniai. Tokios nuomonės laikosi tiek politikai, tiek ekonomistai, tvirtinantys, kad būtina įgyvendinti svarbiausių sričių reformas.
© A.Didžgalvio nuotr.

„Manęs kažkas kažkada paklausė, ar aš nejaučiu, kad darbas Vyriausybėje yra amžina angelo ir demono kova? Angelas šiuo atveju yra socialinės apsaugos ir darbo ministras, o demonas – finansų ministras. Tiesą sakant, aš jaučiu, kad demonų teisės yra gerokai pažeistos, nes angelų yra gerokai daugiau. Aš manau, reikia krizės, kad didesnė dalis visuomenės suprastų, jog fiskalinė drausmė yra ne kažkokia ekonomistų sapalionė, o mokesčių mokėtojų turtas“, – skaitydama pranešimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto konferencijoje „Veiksmingi krizės įveikimo receptai“ sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Jos nuomone, už neatsakingą finansinę politiką turėtų būti baudžiama.

„Už neteisingą disponavimą šiuo turtu turėtų būti baudžiama visa įstatymo griežta atsakomybe. Taip tik atrodo, kad už finansų nedrausmę sumoka kažkas kitas. Vis dėlto, kaip besuksi ar bežiūrėsi, už nedrausmę ir neatsakingumą visada sumoka mokesčių mokėtojai, nes daugiau tiesiog nėra kam sumokėti. Neatsakingos fiskalinės politikos pasekmė visada yra tik viena – didėjanti valstybės skola“, – tvirtino I. Šimonytė.

Jos nuomone, jeigu nebūtų buvę krizės, Lietuvai nebūtų pavykę taip „apsikarpyti“. Tačiau I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad laikinus sumažinimus turės pakeisti nuolatiniai, nes biudžeto deficitas vis dar išlieka, o kartu ir auga valstybės skola.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Buvo padaryta daug sprendimų per pastaruosius metus, kai kurie iš jų yra laikini ir vis tiek anksčiau ar vėliau turės būti pakeisti nuolatiniais. Todėl tiesa visada yra viena – valstybės gali būti tiek, kiek mokesčių mokėtojai yra pasirengę mokėti mokesčių“, – sakė ji.

Finansų ministrės teigimu, 70 proc. biudžeto išlaidų tenka socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Šiose srityse ir yra būtinos reformos.

„Čia pasirinkimas nėra lengvas. Jeigu žmonių gatvėje paklaustumėte, ar jie sutiktų daugiau iš savo kišenės mokėti už švietimą, turbūt kiekvienas pasakytų, kad nesutiktų, bet už skolą taip pat žmonėms anksčiau ar vėliau reikės mokėti iš savo kišenės, tai yra tik bandymas nustumti problemą į ateitį“, – sakė I. Šimonytė.

Taip pat esą turėtų būti įpareigojimas įstatymu kaupti rezervą blogesniems laikams.

Visada išlaidas galima dar labiau kirpti

Kalev Kallemets
Kalev Kallemets
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Konferencijoje pranešimą skaitęs Estijos valdančiosios Reformų partijos programos komiteto ir Liberalų akademijos valdybos narys Kalevas Kallemetsas žurnalistams tvirtino, kad Lietuvai privalu labiau mažinti biudžeto deficitą.

„Lietuvos Vyriausybei privalu karpyti išlaidas, kad sugrąžintų pasitikėjimą šalies finansais. Mano nuomone, dabartinis Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas yra pernelyg didelis, jeigu deficitas bus sumažintas arba jo visai nebeliks, jūs turėsite žemesnes paskolų palūkanas. Taip pat, aš manau, kad tai yra naudinga ir politiškai ir tai įrodė Estijos Vyriausybė“, – sakė jis.

Paklaustas, kol deficitas galėtų būti toleruotinas, pašnekovas tvirtino, jog idealu būtų jo visiškai neturėti.

„Geriausia Lietuvai būtų neturėti jokio biudžeto deficito ir tai yra įmanoma, žinoma, reikėtų turėti bent jau mažesnį nei 3 proc. BVP deficitą. Aš manau, kad visada įmanoma nukirpti išlaidas, tie žmonės, kurie sako, kad tai yra neįmanoma, tiesiog meluoja“, – teigė K. Kallemetsas.

Dar ne laikas išlaidauti

Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pripažino, kad dabartinė Lietuvos Vyriausybė nusipelno pagyrimo už nurėžtas biudžeto išlaidas, tačiau pabrėžė ir tolesnę būtinybę taupyti.

„Tikrai yra už ką save pagirti, nes karpymai buvo atlikti ir mes įvairiais būdais bandome suskaičiuoti, kiek valstybės tarnautojų neteko darbo, kiek buvo sutaupyta jų darbo užmokesčio sąskaita, kaip buvo nukirpta valstybės investicijų programa. Taupymo žingsniai buvo padaryti. Tiesa, iš pradžių jie buvo daromi nuo svajonių biudžeto, bet po to buvo tikri karpymai padaryti. Tai buvo geroji pusė. Žinoma, buvo padaryta ir klaidų, pavyzdžiui, naktinė mokesčių reforma, sujaukusi žmonių gyvenimą labai greitai ir ilgam. Tačiau taupymas yra neišvengiamas kelias, nes priešingu atveju teks aukoti valiutų stabilumą“, – sakė ji.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat laikosi nuomonės, kad trumpalaikius išlaidų karpymus turi pakeisti ilgalaikiai.

„Dauguma išlaidų karpymo ir pajamų generavimo priemonių yra laikinos. Jau girdėjome pasiūlymų grįžti prie iki krizės buvusių išlaidų. Pokyčiai išlaidose turi būti ilgalaikiai, valdžios sektoriaus išlaidas mes turime sumažinti taip, kad nereikėtų kiekvieną ketvirtį klausinėti, ar jau galime vėl išlaidauti. Geras pavyzdys yra Estija, kurios biudžetas beveik visada subalansuotas, o kartais ir perteklinis, kad būtų galima kaupti rezervą krizės atvejui“, – teigė jis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad dabar dauguma šalių yra priverstos imtis tų priemonių, kurias Lietuva įgyvendino 2008 m. pabaigoje.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Nesgilinant į detales, pats principas, kad reikėjo imtis taupymo 2008 m. pabaigoje, buvo teisingas. Turtingosios pasaulio valstybės to nedarė ir bandė stimuliuoti ekonomiką fiskalinėmis monetarinėmis priemonėmis, dabar pamatė, kad tai neveikia ir priveda prie tokių problemų, su kokiomis susidūrė Portugalija, Graikija, Ispanija, Airija. Visos šalys imasi to, ką mes darėme beveik prieš dvejus metus – įvairiomis priemonėmis mažinti išlaidas“, – sakė N. Mačiulis.

Planuojama, kad kitąmet viso valdžios sektoriaus deficitas sudarys maždaug 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Jam dengti ketinama pasiskolinti 6 mlrd. Lt.

DELFI primena, kad praėjusius metus Lietuva baigė su 9,2 proc. BVP arba per 8,4 mlrd. Lt biudžeto „skyle“.

2012 m. taip pat planuojama turėti vis dar deficitinį biudžetą, tačiau tikimasi, kad deficitas neviršys 3 proc. BVP.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Boso valanda su S. Jovaišu”: oro uostų generalinis direktorius G. Almantas apie procesų vadybą valstybinėje įmonėje

Rugpjūčio 17 d. vidurnaktis – data, kuomet, kaip teigiama Lietuvos oro uostų pranešime, visi...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

„Facebook“ ir „Google“ apgaule įtariamą E. Rimašauską išsigabeno JAV pareigūnai (39)

Lietuvos pilietis Evaldas Rimašauskas, kaltinamas per suklastotus elektroninius laiškus iš JAV...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (338)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

„Alibaba“ pajamos antrąjį ketvirtį augo 56 proc.

Kinijos elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė apie Volstrito...

Top naujienos

Teroristinis išpuolis Barselonoje: mažiausiai 13 žuvo sunkvežimiui įsirėžus į minią, praneša apie įkaitų dramą nuolat pildoma (295)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: įtariamasis suimtas (29)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (3)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (4)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu (149)

Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka....

Siūbuojantis Vilniaus tiltas įvarė siaubo: manė, kad jis sugrius (30)

Vingio parko tiltas ne juokais išgąsdino žmones, kai po didžiulio Robbie Williamso koncerto...

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (112)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (338)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kelionė po Lenkijos pilis, kuriose buvo rezgami planai prieš Lietuvos kunigaikščius (6)

Kas gali būtų romantiškiau už pilis ? Ir kas gali būti įdomiau už kryžiuočių pilis? Pilis,...