Ar jau pagalvojote, koks bus ypatingasis savaitgalio šeimos pietų patiekalas? Gal įprastas keptas viščiukas, antis, žąsis ar kalakutas? Stručių augintojai siūlo alternatyvą – mūsų šalyje auginamų šių egzotiškų paukščių mėsą. Egzotiškų paukščių auginimas Lietuvoje tampa vis populiaresniu alternatyviu verslu, tačiau šviežia stručių mėsa kol kas galima pasimėgauti tik per didžiąsias šventes.
Strutis.
© DELFI (J.Vanago nuotr.)
Šių neskraidančių paukščių augintojai tikina, kad pastaraisiais metais didesnes pajamas gaunantys tėvynainiai perka vis egzotiškesnius maisto produktus. Tiesa, strutienos per metus Lietuvoje nuperkama palyginti nedaug – tik 2,5 tonos, nes mokėti 60 litų už kilogramą išgali toli gražu ne kiekvienas.

Dažniausiai stručio mėsą parduotuvėse galima pamatyti supakuotą ir užšaldytą, atvėsintos galima išvysti tik prieš didžiąsias metų šventes.

„Kai kurie žmonės pradėjo rūpintis savo sveikata ir strutieną perka dėl to, kad šioje mėsoje yra nedaug riebalų“, – pasakojo Kauno rajone Girininkuose įsikūrusio „Stručių genetikos centro“ valdytojas Arūnas Jonas Plančiūnas

Prieš penkerius metus, kai šio verslo ėmėsi lietuviai, supirkimo kainos rinkoje buvo tris kartus didesnės, tačiau vėliau nukrito. „Taip jau sutapo – Europos Sąjunga atvėrė savo rinkas stručių augintojų produkcijai iš Afrikos. Be to, padaugėjo auginančiųjų šiuos paukščius ir Lietuvoje“, – guodėsi A.J.Plančiūnas.

Padidinti pelną verslininkai tikisi išplėtę fermą nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio stručių.

Iš maždaug 1000 per metus fermoje užauginamų stručių, didžioji dalis (apie 85 procentus) yra eksportuojama į Vakarų Europą ir tik likusi parduodama Lietuvoje.

Įkvėpė kelionė į Afriką

Idėja auginti stručius Kauno rajone gimė tuomet, kai lietuvių verslininkai lankėsi Pietų Afrikoje esančiose stručių fermose. Likimo ironija – vieni pagrindinių stručių augintojų pasirodė turį lietuviško kraujo.

„Atrodo, kad tie žmonės – trečioji lietuvių palikuonių karta. Jų proseneliai pabėgo iš Lietuvos nuo Rusijos caro persekiojimo po 1863 metų sukilimo. Kadangi lietuviai geriausiai mokėjo auginti gyvulius, todėl užsiėmė panašia ūkininkavimo forma – stručių auginimu. Šie augintojai teigė žinantys, kad jų šaknys siekia Lietuvą, žinojo, kur yra tokia šalis, bet lietuviškai kalbėti nemokėjo“, – prisiminė pašnekovas.

Pietų Afrikos Respublika iki šiol išlieka viena didžiausių stručių augintojų. Kai kuriose didelėse fermose auginama iki 10 tūkstančių paukščių.

Nors stručiai iki maždaug 100 kilogramų svorio ir 2 metrų ūgio, kai jau yra tinkami pjauti, užauga per pusantrų metų, maistui naudojamos tik raumeningos jų kojos, visa kita – vien kaulai ir oda. Tiesa, pastaroji taip pat turi gerą paklausą ir parduodama Vakarų Europoje.

Skonis primena žvėrieną

Augintojai stručius pusiau juokais vadina galvijais, nes jų mėsos spalva ir skonis nedaug primena paukštieną. Geriausias patiekalas iš stručio mėsos – kepsnys su krauju. Kaip ir jautiena, taip ir stručio mėsa ilgiau kepama pasidaro kieta, todėl labiausiai tinka kepsniams. Stručio mėsos skonis primena žvėrienos skonį.

„Yra ir kitų patiekalų, kuriems naudojama stručių mėsa: iš jos galima daryti maltinukus, ruošti įdarų įvairiems patiekalams ar salotas. Tačiau stručio mėsą reikia mokėti gaminti, todėl ir stengiamės ją tiekti restoranams, kur kepsnį paruošia profesionalai“, – vardijo A.J.Plančiūnas.

Įspūdingai atrodo ir stručių kiaušiniai, sveriantys apie pusantro kilogramo. Juos lietuviai kaip suvenyrus dažniausiai perka Velykoms. Iš vieno kiaušinio pusryčius galima pagaminti 5-7 asmenims. Kiaušinio skonio savybės ir sudėtis beveik nesiskiria nuo vištos kiaušinių.

Ginklas – stiprios kojos

Šiuos egzotiškus paukščius auginti nelaisvėje gana sudėtinga, nes jie yra labai bailūs. Ko nors išsigandę stručiai ima panikuoti, prisiryja akmenų ar šiukšlių, o sustojus skrandžiui dažnai nugaišta.

Įsiutę stručiai gali būti mirtinai pavojingi, mat jų kojos yra tokios stiprios, kad paukščiai iš išgąsčio perlenkia metalinius tvoros kuolus.

Fermos darbuotojai prisiminė, kaip paukštis išspyrė 20 centimetrų storio siją. Laukinėje gamtoje pasitaiko, kad strutis galingomis kojomis mirtinai sužaloja puolantį liūtą.

Tiesa, Girininkų fermos darbuotojai žino geriausią gynybos priemonę: reikia stengtis užeiti stručiui už nugaros, nes pabėgti nuo paukščio yra neįmanoma.

Tačiau stručių fermos gyvenime nutinka ir juokingų įvykių.

„Įsivaizduokite sceną: fermos darbuotojams reikia paimti iš aptvaro ką tik padėtą kiaušinį, kurį, kaip ir visą savo teritoriją, saugo agresyvus patinas. Tuomet vienas darbuotojas bando nuvilioti patiną, o kitas įlenda į aptvarą čiumpa kiaušinį ir bėgte pasileidžia atgal“, – pasakojo „Stručių genetikos centro“ vadybininkas Edgaras Jeninas.

Baimės akimirką sustingsta

Plačiai paplitęs teiginys, kad pavojaus akimirką stručiai kiša galvą į smėlį, nėra vien prasimanymas. Jei paukštis iš tikrųjų yra smarkiai išgąsdintas, jis nebėga nuo pavojaus, bet atsigula, ištiesia kaklą ir nejuda. Tokia poza išsitiesusius paukščius darbininkams tenka ir nešti.

„Didžiausią baimę stručiams sukelia skraidantys objektai – sraigtasparniai, o ypač – oro balionai, kuriuos pamatę paukščiai pradeda bėgioti sukeldami debesis dulkių. Pasitaiko, kad žmonės plika akimi mato tik skrendantį taškelį, o stručiai jau sukelia ant kojų visą fermą. Visi žinome: atskrenda oro balionas“, – juokavo E.Jeninas.

Stručiai ištveria ir lietuvišką žiemą, tačiau spaudžiant šaltukui į lauką neleidžiami, nes atsistoję ant ledo susilaužo kojas, o tokios traumos dažniausiai esti mirtinai pavojingos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima Latvija“ sužeistiems per Zolitudės tragediją išmokės įspūdingą sumą (19)

„Maxima Latvija“ ir draugija „Zolitude 21.11“ pasiekė susitarimą, pagal kurį sužeistiems...

D.Kuprys neatsisako planų teismui skųsti atleidimą iš NŽT vadovų (9)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

Alkoholio akcizai: pajamos auga, pardavimai – ne (43)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (82)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Kauno rajono gyventojams sugrąžintos mokesčių permokos

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pranešė pervedusi visą gyventojų pajamų...

Top naujienos

Gilyn į Rusiją. Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (37)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (37)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Oftalmologė perspėja: jei nieko nekeisime, mūsų vaikai ligos neišvengs (2)

Mūsų darbas ir poilsis dažniausiai susiję su informacijos apdorojimu – analizuojame ataskaitas,...

Sankcijų Kryme ir Donbase sulaukęs asmuo tapo Rusijos pasiuntiniu JAV

Pirmadienį, rugpjūčio 21 d., Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė Anatolijų Antonovą...

Blogiausia prognozė išsipildė: ledo slinkimas paspartėjo (22)

Prognozuojama, kad Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tirps sparčiau, nors pastaruoju metu...

„Alfa Romeo Stelvio“: perėja į vairuotojo pasaulį (3)

2757 metrų aukštyje Italijos kalnuose, netoli Šveicarijos, esanti perėja, kurioje – net 48-ių...

Azija kuria savo pasaulio tvarką (105)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (18)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (280)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (5)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...