L. Sabaliauskas. Kokia išties antspaudo galia?

 (5)
Įvairiuose teisiniuose dokumentuose įprasta naudoti žymą „A.V.“, reiškiančią vietą antspaudui, o dokumento be antspaudo tikrumu linkstama abejoti. Kaip numato Civilinis kodeksas, dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose. Todėl sprendimą naudoti ar nenaudoti antspaudą savo veikloje kiekviena įmonė priima individualiai, o dokumentas be antspaudo dar nereiškia mažesnio jo teisinio svorio.
Linas Sabaliauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Antspaudai šiai dienai privalomi tik institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas (teismams, ministerijoms ir pan.), taip pat antstolių bei notarų veikloje.

Antspaudo forma nesvarbi

Griežtai reglamentuojami tik antstolių, notarų, institucijų, vykdančių valstybės ar savivaldybės funkcijas, antspaudai, t. y. tiksliai nustatoma, kokie jie turi būti. Tuo tarpu juridiniams asmenims antspaudas dažniausiai yra apvalus, nors jo forma nėra reglamentuota. Juridinis asmuo taip pat turi teisę nuspręsti ir kokią informaciją nurodyti jame. Didesnėse organizacijose įprasta praktika turėti keletą skirtingų antspaudų, turinčių skirtingą dokumentų tvirtinimo paskirtį, tačiau praktikoje, tam, kad būtų paprasčiau nustatyti antspaudu patvirtinto dokumento autentiškumą, rekomenduotina turėti tik vieną.

Galioja ir neantspauduotas dokumentais, net jei teisiškai antspaudas yra privalomas

Antspaudo žymai keliami reikalavimai nėra aprašyti, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į jo vietą dokumente ir raišką. Kaip numato Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, naudojant antspaudą dokumento tvirtinimui pastarasis turi būti dedamas taip, kad liestų pasirašiusiojo asmens pareigų pavadinimą. Kita vertus, net jei spaudas neliečia dokumentą pasirašiusiojo pareigų pavadinimo, nuo to jo tikrumas nesumenksta ir rizikos dėl galimo sandorio galiojimo nėra, mat įstatymai nenumato, kad antspaudo nebuvimas apskritai reiškia sandorio formos reikalavimų nesilaikymo.

Kitaip tariant, net tais atvejais, jeigu įmonė yra numačiusi savo veikloje naudoti antspaudą, tačiau jo visai nėra įmonės vardu veikiančių atstovų pasirašytame dokumente, dar nereiškia, kad tokia sutartimi sudarytas sandoris yra negaliojantis. Taip yra todėl, kad išlieka galioti bendra Civiliniame kodekse įtvirtinta taisyklė, jog įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, taigi, priklauso nuo sandorio ir situacijos.

Išskirtiniais atvejai antspaudas yra kritinės reikšmės

Civilinis kodeksas taip pat numato, jog šalys susitarimu gali nustatyti papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita.

Antspaudas turi būti naudojamas tvirtinant ir vidinius įmonės dokumentus

Įmonės steigimo dokumentuose numačius antspaudo naudojimą vertėtų žinoti, kad jis turėtų būti naudojamas tiek vidiniuose, tiek išoriniuose dokumentuose, kuriuos tvirtina/pasirašo įmonės vardu veikiantys asmenys – t. y. vadovas, direktorius ir pan. Kitaip tariant, juo turi būti tvirtinamos ne tik sutartys su tiekėjais, darbuotojais ir pan., bet ir įmonės vadovo įsakymai dėl darbuotojų komandiravimo, atostogų suteikimo ar darbo sutarties nutraukimo.

Svorio prasme, kalbant apie rašytinės formos sandorius, antspaudas, kaip numatyta įstatyme, privalomas tik, jei numatyta steigimo dokumentuose arba įstatyme, o parašas visais atvejais privalomas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Ž. Mauricas nedirbs premjero visuomeniniu konsultantu (2)

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu - jis turėjo patarti ekonomikos klausimais.

Mėgstantiems lašišą – prastos naujienos (21)

Žuvies perdirbėjai sako – tiek ilgai tokios aukštos lašišos žaliavos kainos dar nėra buvę, todėl, jau pernai pastebimai brangę gaminiai, tikriausiai toliau brangs ir visus šiuos metus.

Į G. Kildišienės automobilio istoriją įsitraukė ir VMI (10)

Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje į klausimus apie parlamentarės Gretos Kildišienės naudotą „Range Rover“ automobilį atsakinėjo pati Seimo narė bei Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

S. Skvernelis: kitos šalys Astravo AE projektą vertina per ekonominę prizmę (22)

Latvijos užsienio reikalų ministrui pareiškus, kad šalis nesvarsto galimybės riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), Lietuvos premjeras sako, kad kitos šalys Astravo AE projektą vertina per ekonominę prizmę.

Mokesčių ekspertė: G. Kildišienė yra naudos gavėja ir už pajamas natūra privalo sumokėti mokesčius (169)

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos viršūnėse kilęs skandalas netyla ir kelia vis daugiau klausimų. Ar valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis pirko prabangų visureigį „Range Rover“ artimai Seimo narei Gretai Kildišienei už sau priklausančio „Agrokoncerno“ pinigus siekdamas nuslėpti mokesčius nuo valstybės? Ar Seimo narė galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus naudodamasi Ramūno Karbauskio įmonės turtu?