Besirenkantiesiems specialybę šiandien atsiveria itin platus siūlomų studijų programų spektras, o kartu jauni žmonės patiria savotišką spaudimą išsirinkti tą, kuri ateityje leistų sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje ir sparčiai kopti karjeros laiptais. Ne paslaptis – vienos profesijos šiuo metu ar per artimiausius keletą metų šalies darbo rinkoje išties bus paklausesnės nei kitos, tačiau tolimesnį savo kelią sieti su tam tikra specialybe vadovaujantis vien tik šiuo išskaičiavimu taip pat nėra pats sumaniausias sprendimas. Ką gi tuomet būtų galima patarti svarbaus pasirinkimo akivaizdoje atsidūrusiems abiturientams?
Perspektyvu ne tai, kas madinga, o kas patinka
Visų pirma, reikėtų nepamiršti, kad net ir perspektyviausia specialybė, jei nėra nuoširdaus domėjimosi ir potraukio jai, vargu, ar leis toli nukeliauti ir daug pasiekti. Svarbiausia, kad studijuojamas dalykas ir profesija patiktų ir teiktų bent šiokį tokį malonumą. Tokiu atveju natūraliai dedama daugiau pastangų studijuojant ir siekiant norimo darbo, ieškant galimybių save realizuoti. Darbdaviai taip pat žymiai labiau vertina motyvuotus ir savo profesijai atsidavusius darbuotojus, negu tuos, kurie vienoje ar kitoje srityje atsidūrė vien dėl to, kad šiuo metu toji yra perspektyvi ar madinga.
Talentą ir savotišką pašaukimą galima turėti ne tik menams, bet ir rinkodarai, finansams, chemijai, fizikai ar matematikai. Kuo anksčiau jaunuoliui pavyksta jį savyje atpažinti, tuo mažiau sunkumų ir neaiškumų kyla atėjus pasirinkimo metui.
Vis dėlto nemaža dalis būsimų studentų tvirto apsisprendimo neturi iki pat paskutinės minutės. Dar daugiau sumaišties tokiu momentu dažnai įneša artimųjų bei draugų nuomonės ir patarimai, kurie neretai pasėja naujų abejonių ir trukdo aiškiai suvokti, ko iš tiesų nori pats studijų kryptį besirenkantis asmuo. Be to, kartais tinkamiausią ir artimą sau profesiją pasirinkti sutrukdo vyraujančios nuostatos, neva kai kurios specialybės yra prestižinės, o kitos – ne.
Socialiniai ir humanitariniai mokslai praranda savo statusą?
Realybėje turime situaciją, kai tariamai prestižinės specialybės, tokios kaip ekonomika ar teisė, dažnai nesuteikia jas baigusiems didelių perspektyvų, kadangi darbo rinkoje juntamas aiškus šių sričių specialistų perteklius. Žinoma, jei žmogus iš tiesų jaučia, kad viena šių sričių skirta jam, būtų kvaila jos nesirinkti, tačiau dažnai į minėtas studijas taikomasi tik dėl įvaizdžio.
Vis tik, jei jau kalbame apie tam tikrų specialybių prestižą, tai šis vis labiau galėtų būti siejamas su fundamentaliaisiais ir gamtos mokslais. Matematikos, fizikos ar biochemijos, mikrobiologijos studijos šiuo metu žymiai perspektyvesnės, o jas baigę specialistai paklausesni nei baigusieji humanitarinius ar socialinius mokslus. Nepaisant to, pastaruosius vis dar renkasi didžiausia dalis abiturientų – 38 proc. stojančiųjų į universitetus pirmuoju prioritetu šiemet nurodė būtent socialinių mokslų specialybes.
Suprantama, specialybė specialybei nelygi kalbant ir apie humanitarinius bei socialinius mokslus. Pavyzdžiui, gana specifinės humanitarinių mokslų studijos, tokios kaip japonų kalbos, šiuo metu taip pat žada šviesią ateitį jas pasirinkusiems. Jos suteikia labai išskirtinių gebėjimų, kurių rinkoje mažai kas turi, konkurencija tarp specialistų nedidelė, o jų poreikis įmonėms veikiant globalioje aplinkoje jei ne auga, tai bent jau išlieka pastovus.
Taigi besirenkantiems, ką studijuoti, toli gražu nereikėtų būtinai taikyti į populiariausias specialybes. Šios dažnai darbo rinkai paruošia daugiau specialistų nei reikia, todėl absolventams tampa sudėtinga susirasti darbą. Konkuruodami su daugybe tokias pat kompetencijas turinčių kolegų jie negali pretenduoti į labai aukštą uždarbį.
Svarbu ne tik specialybė, bet ir studijų kokybė
Pastaraisiais metais daug kalbama apie informacinių technologijų specialistų trūkumą šalyje. Be abejo, šios srities profesionalai dar bent keletą metų išliks itin paklausūs, o net ir pradedantys IT darbuotojai šiuo metu gali uždirbti 1000 eurų siekiantį mėnesinį atlyginimą. Čia slypi kita problema. Įmonės graibsto dar tik studijuojančius IT specialistus, šie dažnai pradeda dirbti jau antrame kurse, o studijas visai apleidžia.
Jaunam žmogui, žinoma, nesunku susivilioti darbdavių pasiūlymais, o ir realaus darbo patirtis dažnai būna į naudą, tačiau tokiais atvejais jaunas specialistas dažnai nustoja gilinti žinias, tobulėti ir taip užkerta kelią dar didesnėms perspektyvoms ateityje. Kitaip tariant, metamas kelias dėl takelio. IT specialistams sunkumų įsiliejant į darbo rinką dažniausiai nekyla bet kokiu atveju, todėl galbūt geriau kelerius metus susikoncentruoti studijoms ir baigti universitetą su didesniu žinių bagažu, o į darbo rinką ateiti turint didesnę vertę?
Be abejo, galvojant apie ateitį labai svarbu ne tik teisingai pasirinkta specialybė, bet ir studijų kokybė. Nuo jos daug priklauso, kaip darbdavys vertins besidarbinančiojo diplomą. Jokia paslaptis, kad vienų aukštųjų mokyklų tos pačios specialybės diplomai vertinami labiau nei kitų. Būtent studijų kokybe reikėtų gerai pasidomėti prieš renkantis specialybę ir vieną ar kitą mokymosi įstaigą. Šiuolaikiškas, ne tik teorines žinias, bet ir praktinius įgūdžius suteikiančias studijas baigę asmenys yra labiausiai pageidaujami darbdavių.
Svarbiausia planuojant savo ateitį ir karjerą nesistengti sekti kitų pramintais keliais, o bandyti atrasti savąjį. Ne kiekvienas nori ir gali būti programuotoju, nors įvertinus padėtį šiandienos darbo rinkoje toks pasirinkimas atrodytų suprantamas ir logiškas. Svarbu atrasti sritį, kurioje žmogus turėtų galimybes realizuoti savo potencialą. Tapti geru specialistu galima tik tuomet, jei iš tiesų mėgsti ir mėgaujiesi tuo, ką darai. To ir linkiu visiem abiturientams.