Slovėnijos panašumas su Kipru yra ta pati probleminė sritis − bankinis sektorius, tačiau šios problemos mastai yra visiškai skirtingi. Šalies bankinis sektorius sudaro kur kas mažesnę dalį nuo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) nei Kipro. Taip pat svarbu paminėti tai, kad šiandieninis skolos ir BVP santykis sudaro apie 48 proc. Ateinančius kelis mėnesius Slovėnijos bankai bus priversti didinti kapitalą, tačiau reikia pabrėžti ir tai, kad Slovėnijos bankų įtaka skaičiuojant nuo BVP yra gerokai mažesnė nei Kipre. Bankinis sektorius Slovėnijoje sudaro apie 125–130 proc., tuo tarpu Kipre siekia net 750 – 800 proc. nuo BVP.

Naujoje 46 „Reuters“ ekonomistų apklausoje Slovėnija kartu su Ispanija įvardijamos kaip labiausiai tikėtinos kandidatės gauti tarptautinę finansinę paramą po Kipro, tačiau naujoji Slovėnijos premjerė Alenka Bratusek teigia, kad šalis pati pajėgi išspręsti bankinio sektoriaus problemas.

Vis dėlto, penkerių metų Slovėnijos nemokumo rizika (angl. Credit Default Swap – CDS) pastarosiomis dienomis padidėjo daugiau kaip 23 proc., o lyginant su praėjusiu mėnesiu − daugiau kaip 50 proc. ir pasiekė šešių mėnesių aukštumas. Slovėnijos 10 metų obligacijų metinis pajamingumas (kovo 27 d.) siekė apie 6,74 proc. ir grėsmingai artėjo link 7 proc. lygio.

Pagrindinės rizikos ir uždaviniai

Šiuo metu nerimą didina ir tai, kad Slovėnijos viešuosius finansus bankų blogosios paskolos gali paveikti „inkaro“ principu. Padidėjusi valstybės skola gali turėti įtakos tolimesniam ir greitesniam skolos didėjimui. Reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ prognozuoja, kad blogosios paskolos Slovėnijos bankuose gali išaugti iki 20 proc., skaičiuojant nuo BVP, o tai valstybės skolą padidintų iki beveik 80 proc., skaičiuojant nuo BVP.

Finansinės problemos šalyje padidino ir politinius neramumus, kas lėmė vyriausybės žlugimą. Naujoji vyriausybė darbą pradėjo tik praėjusią savaitę. Jos pagrindinis uždavinys užbaigti „blogojo banko“ ir valstybės turto valdymo bendrovės sukūrimus. Siekiama atkurti tinkamą bankų kapitalą, kuriam atstatyti reikia apie 4 mlrd. eurų. Bendra bankų turto kokybė prastėja, todėl kapitalo stiprinimas bus reikalingas ir ateityje.

Reitingų agentūros „Fitch“ nuomone Slovėnija išvengs finansinės paramos iš šalies poreikio, tačiau šaliai nesugebėjus išspręsti bankų problemų tikėtinas jos kreditingumo reitingo A- (pagal „Fitch“) sumažinimas.

Nepaisant šios nepalankios ir sudėtingo situacijos, Slovėnija yra geriau pasiruošusi išvengti finansinės pagalbos poreikio, nei tam buvo pasirengęs Kipras.

4 mlrd. eurų reikalingų atkurti bankų kapitalą sudaro apie 9 proc. nuo BVP, tuo tarpų Kipro atveju tai sudarė apie 95 proc. nuo BVP.

Lyginant Slovėnijos skolos ir BVP santykį, jis sudaro 48,2 proc., tuo tarpu Ispanijos atitinkamas rodiklis siekia 77,4 proc., Kipro − 84 proc., Portugalijos − 120,3 proc. (pagal „Eurostat“ 2012 m. III-ojo ketvirčio duomenis).

Slovėnijai svarbūs keli ateinantys mėnesiai per kuriuos svarbu įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, sustiprinti bankų kapitalą, o nuo to priklausys ir rinkos pasitikėjimas šia šalimi, kuris yra ypač svarbus planuojant refinansuoti dalį valstybės skolos jau birželio mėnesį.