Per dešimtį linijos Klaipėda-Kylis veiklos metų jos apkrovimas kasmet augo, ir šiuo metu linijoje dirbančio kelto "Lisco Gloria" apkrovimas siekia 65 procentus. Pasak LBS krovinių rinkodaros vyresniojo vadybininko Ginto Umbraso, į Kylį susieina Oslo ir Geteborgo linijos, iš ten kroviniai keliauja toliau. Tokiu būdu krovinių judėjimą iš Klaipėdos galima pratęsti ir taip lengviau įeiti į rinką.
Linijoje dabar dirba du naujo tipo keltai: "Scandlines" keltas "Svealand" bei LBS - "Lisco Gloria".
Šiemet vasarą "Kauno" keltą linijoje pakeitusi "Lisco Gloria" turi 40 proc. didesnius pajėgumus nei "Kaunas" - ji gali gabenti iki 2,5 tūkst. linijinių metrų krovinio.
Pernai šia linija vežta apie 770 tūkst. linijinių metrų kovinio, šiemet planuojama - 835 tūkst., kitąmet - apie 900 tūkstančių. Anot G.Umbraso, pagal Klaipėdos uosto krovimo rezultatus, apie 1 mln. tonų krovinių perkeliama Kylio linija.
Tačiau keleivių srautas nedidėja taip sparčiai kaip krovinių. Pernai linija vežta daugiau kaip 20 tūkst. keleivių, šiemet planuojama 22 tūkst., kitąmet - 25 tūkstančiai. Dar panašiai tiek perkeliama transporto priemonių .
"Šios linijos paklausa sparčiai didėja, bet kaip keisis padėtis įstojus į ES, neaišku. Ar vežėjai rinksis apmokestintus Europos kelius, ar plūstels į keltus, dar nežinia",- sakė LBS keleivių rinkodaros ir pardavimų grupės vadovas Arvydas Skuodas.
Anot jo, Europos keliai jau dabar apkrauti tiek lengvuoju, tiek sunkiuoju transportu, todėl stengiamasi krovininius automobilius nukreipti į upes, jūras ir geležinkelius.