Apie tai per Lietuvos banko surengtą tarptautinę aukšto lygio konferenciją Vilniuje kalbėjo Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko pavaduotojas Vítoras Constâncio.

Jis priminė, kad palūkanų normos pastaruosius septynerius metus buvo rekordiškose žemumose, nes tai buvo atsaku į pasaulinę ekonominę krizę.

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms finansų rinkose ėmė keistis ir bankų vaidmuo, o tai sudarė sąlygas į rinką ateiti vadinamiesiems šešėlinės bankininkystės teikėjams – tiems, kurių paslaugos nėra taip griežtai reguliuojamos kaip bankų.

Pasak V. Constâncio, dabar yra akivaizdu, kad būtina reguliuoti ne tik bankų sektoriaus veiklą, bet ir kitų finansinių paslaugų teikėjų veiklą, kurie yra nebankinės sistemos dalimi.

Šią būtinybę rodo aktyvesnis šešėlinių bankų paslaugų naudojimas.

Nuo 2009 m. nebankiniai subjektai padidino savo turto dalį finansiniame sektoriuje nuo 33 proc. iki 37 proc., kai kredito institucijų dalis susitraukė nuo 55 proc. iki 49 proc. Skaičiuojama, kas iš viso euro zonos finansinėje sistemoje yra apie 60 trilijonų eurų, skelbiama ECB tinklalapyje.

„Būtina, kad makroprudencinės priemonės (užtikrinančios finansinį stabilumą - DELFI) apimtų šešėlinį bankų sektorių dėl jo padidėjusio vaidmens finansiniam tarpininkavimui“, – pabrėžė ECB pirmininko pavaduotojas.

Makroprudencinės politikos priemonėmis siekiama stiprinti finansų sistemos atsparumą šokams ir užkirsti kelią sisteminės rizikos susidarymui, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus indėlis į ekonomikos augimą.

DELFI primena, kad nuo 2014 m. rugsėjo Lietuvos banko įstatymas įpareigojo Lietuvos centrinį banką vykdyti makroprudencinę politiką, o tai numato Lietuvos bankui plačius įgaliojimus, pradedant nuolat atliekama sisteminių rizikų analize ir identifikavimu iki konkrečių priemonių parinkimo ir taikymo.

Renginyje dalyvauja ir pranešimus skaito aukšto lygio makroprudencinės politikos formuotojai ir ekspertai iš Lietuvos banko, ECB, Tarptautinio valiutos fondo, Europos sisteminės rizikos valdybos, taip pat kitų ES, JAV ir Azijos šalių institucijų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)