Palangoje vykstančioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ jis pristatė įmonės patirtį, kaip nuo 2008 m., ekonominio nuosmukio metu, pavyko sėkmingai įgyvendinti naujas verslo idėjas ir padidinti bendrovės vertę. Šiuo metu įmonė prisistato kaip viena iš penkių pelningiausių bendrovių Latvijoje.

- Buvote pasiruošę 2008 m. prasidėjusiai ekonomikos krizei, ar manote, kad dabar galima tikėtis antrosios krizės bangos?

- Aš nežinau, pasaulyje yra per daug faktorių, kurie gali paveikti įvykių eigą: kaip ekonomikos stabilizavimo priemonės veiks JAV, kaip euro zonai seksis tvarkytis su Graikija, Portugalija ir Ispanija, kiek sulėtės Kinijos ekonomika. Kol mes nežinome atsakymų į šiuos klausimus, nežinome, kas bus toliau nei du – trys mėnesiai. Kalbant apie mūsų įmonę, manau, dabar mes esame pasiruošę prisitaikyti ir krizinei situacijai, tikiuosi, pasiruošę yra ir kiti verslininkai.

- Ko tikitės per artimiausius du – tris mėnesius?

- Nesitikime didelių permainų, nebent prasidės karas su Iranu ir naftos kainos šoks į viršų. Tada visų gyvenimas pasikeis. Tačiau jei tai nenutiks, Latvijoje ekonomika yra pakankamai stabili, ji atsigauna, ir nors atsigavimas dar yra trapus, manau, jau matome gerą progresą.

- Per savo pristatymą pasakojote, kaip "Lattelecom" vadovybei pavyko įtikinti akcininkus krizę panaudoti įmonės augimui 2008 – 2009 m. ekonomikos krizę. Vadinasi, tuomet jau matėte ateinančios krizės ženklus. Gal dabar kai kuriuos jų taip pat pastebite?

- Ne, dabar situacija yra kiek kitokia – šiuo metu vyksta atsigavimas, tačiau nestabilus. Prieš 2008-2009 m. krizę daugelis rodiklių sparčiai smuko ir nebuvo aišku, kas bus toliau. Dabar Latvijoje susiduriame su kita rizika: valstybinis sektorius gali pradėti išlaidauti ir tai galėtų sukurti naują burbulą, bet, manau, žmonės jau yra pasimokę ir sprendimai dėl didesnių išlaidų ar nebūtinos verslo plėtros bus priimami atsargiai.

- Taigi, jūs manote, jog įmonės yra pasiruošusios sunkmečiui, jei jis prasidėtų?

- Ne tik įmonės, bet ir valstybė.

- Kai kurie ekonomistai laikosi nuomonės, jog Baltijos šalys yra bene vienos sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), o jei antroji krizės banga ir prasidėtų, jos nenukentėtų labai smarkiai, nes eksportuoja ne tik į ES. Ar sutinkate su tokia pozicija?

- Ne. Baltijos šalių ekonomikos yra mažos ir labai atviros. Taip, kiekvienos šalies ekonomikos atvirumo lygis skiriasi, bet jei antroji krizės banga prasidėtų, manau, neišvengiamai ji pasiektų ir Latviją, ir Lietuvą. Mes esame neizoliuotos mažos rinkos, kurios negali generuoti ekonomikos augimo vien skatindamos vidaus vartojimą, kaip, pavyzdžiui, JAV, kuri gali „atspausdinti“ šiek tiek daugiau pinigų ir paskatinti ekonomiką. Jei mes taip darytume, iškart susidurtume su infliacija.

Manau, Baltijos šalims dabar svarbiausia būti pasiruošusiems, jei krizė ateis. Reikia nepamiršti, jog bendrovės, žlugusios per krizę, buvo tos, kurios 2006-2008 m. ėmėsi agresyvių finansavimo strategijų, t.y. pasiskolino per daug ir netvariai.

- O kaip jūs patartumėte elgtis vartotojams, ar dabar jiems reikėtų išlaidauti šiek tiek mažiau?

- Tiesą sakant, nesu specialistas šioje srityje. Aš tik galiu patarti neišleisti daugiau, nei turi, o svarbiausia, neišleisti savo vaikų ateičiai atidėtų lėšų. Tačiau tik taupyti pinigus ir niekur jų neinvestuoti irgi nėra geras sprendimas. Kaip privatus asmuo, manau, kad žmogus pirmiausiai turi pasirūpinti savo namais, išsilavinimu ir savo vaikų ateitimi. Aš šiuo metu daug investuoju į savo vaikus, nes žinau, kad ši investicija nenueis perniek.

- Jūs minėjote, kad "Lattelecom" yra panaši įmonė į Lietuvoje veikiančią TEO LT. Ar galėtumėte įvardinti, kuo jūsų įmonė skiriasi nuo buvusio „Lietuvos telekomo“?

- Na, mes esame pakankamai panašūs. TEO LT yra šiek tiek didesnė įmonė, nes Lietuva yra šiek tiek didesnė šalis. TEO LT kur kas toliau yra pažengusi su plačiajuosčio ryšio diegimu, tačiau mes juos lenkiame televizijos versle, bet tai galima paaiškinti ir tuo, kad Latvija analoginę televiziją išjungė 2010 m., o jūs jos planuojate atsisakyti tik šių metų spalį, po rinkimų. Tačiau kitais atžvilgiais mes esame pakankamai panašios įmonės.

- Ačiū už pokalbį.

„Lattelecom“ yra elektroninių ryšių paslaugų teikėja Latvijoje, įkurta 1994 m. J. Gulbis įmonei vadovauja nuo 2008 m. gegužės, į įmonės valdybą jis buvo paskirtas nuo 2007 m. sausio, kai prisijungė prie bendrovės kaip vyriausiasis finansininkas.

J. Gulbis pradėjo savo karjerą 1994 metais, kaip jaunesnysis buhalteris „Coopers & Lybrand“, Latvijoje, vėliau tęsė karjerą Londone, kur įgijo atestuoto apskaitininko kvalifikaciją, vėliau grįžo į Latviją. Nuo 2001 m. dirbo alkoholinių gėrimų platintojo Baltijos šalyse „Latvijas Balzams“ vadovu ir valdybos pirmininku, vėliau alkoholio gamintojo ir platintojo Šveicarijoje ir Kipre „S.P.I. Group SA“ direktoriumi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (28)