Tiesa, buvo ir maloni išimtis – lietuviai Nepriklausomybės Atkūrimo dieną svetur leido ne tik pigiai apsipirkinėdami, bet ir pramogaudami Suvalkų vandens parke ar lankydami turistinius objektus, susijusius su Lietuvos vardu.
Pirmųjų buvo absoliuti dauguma, tačiau antrieji, malonios išimtys, nudžiugino labiau nei eurų Lenkijoje neskaičiuojantys mūsų tautiečiai.
Eilėje prie mėsos – nuo 6 valandos ryto
Nuvykus į Suvalkus pirmiausia suku į „Piko” maisto produktų urmo bazę. Didžiulėje automobilių stovėjimo aikštelėje pavykus rasti tuščią vietą automobiliui, akis patraukia ties įėjimu į pastatą išsirikiavusi maždaug 200 metrų žmonių eilė.
„Laukiame eilėje jau valandą, sakė, dar tiek reikės laukti. Bet vis tiek stovėsime, nes čia viskas – pigu”, – sako Gintautas iš Kauno.
„PIKO“ urmo bazėje prekiaujama šviežia vištiena, kalakutiena, jų produktais, kiauliena, rūkytais mėsos gaminiais. Kainos iškabintos aukštai virš lentynų su maisto produktais, tačiau į jas niekas nežiūri – griebia viską į prekybines dėžes, nes žino, kad vis tiek išloš.
Pora iš Kauno teigia į Lenkiją apsipirkti atvykusi antrą kartą: „Mėnesiui apsiperkame, pigiau yra ne procentais, o kartais“.
Ponas Zbignievas, „Piko“ logistikos direktorius, neslepia, kad tikėjosi kovo 11-ąją lietuvių antplūdžio.
„Pas jus gi šventė, išeiginė diena, o ir žmonės atlyginimus gavo. Mes tai žinome, nes sekame rinką, dirbame su didelėmis Lietuvos kompanijomis.
Šįryt lietuviai prie prekybos salės durų pradėjo rinktis pusę penkių ryto (Lietuvos laiku – 5:30 val.). Mes atsidarome nuo penktos valandos (Lietuvos laiku – nuo 6 val.). Lijo lietus, žmonės stovėjo gatvėje, tai įleidome anksčiau. Šiandien ir rytoj čia bus apsiaustis, labai daug pirkėjų, visa dieną. Per valandą aptarnaujame 100 asmenų, daugiau tiesiog fiziškai nepajėgiame”, - sakė ponas Zbignievas.
„Piko” sandėlyje pastebiu ekspeditorių. Užkalbinu. Leonardas – emigrantas iš Kongo Respublikos. Į Lenkiją atvyko studijuoti, kaip pats sako – maisto gaminimo. Po studijų buvo grįžęs į gimtąją šalį, tačiau greitai vėl pasuko į Europą. Vedė lenkaitę ir tvirtina šaknis įleidęs Suvalkuose.
„Ech, tos europietiškos moterys“, – žybsi balti it perlai Leonardo dantys, kai paklausiu jo, ką jis mano apie lenkaites.
Muštynės dėl prekybinių vežimėlių
Kai atvykstame prie „Kaufland“ prekybos centro Suvalkuose, čia prie įėjimo stovintys lietuvaičiai gyvai aptarinėja ką tik pasibaigusias grumtynes dėl prekybinių vežimėlių.
„Kaip išprotėję, susimušė, komedija“, - sako ponas Gintaras iš Kelmės. Jis tikina į šį prekybos centrą užsukęs tik šiaip, pakeliui.
„Mano tikslas – statybinės medžiagos. Lenkiškomis medžiagomis pasistačiau namą Lietuvoje, pigiai pasistačiau. Čia nuperki, trečdalį kainos užsidedi, o vis tiek parduodi pigiau nei Lietuvos parduotuvėse“ – tikino ponas Gintaras.
Pora iš Karmėlavos – Vaida ir Andrius, sako atvykę pirmą kartą ir jų tikslas buvęs Suvalkų vandens parkas. Pajuokavus, ar netenkina Druskininkai Lietuvoje, lietuvaičiai irgi atsako su šypsena: „Na, garsus ten jų tas meras, bet sako, kad Lenkijoje – pigiau. Atvažiavome išbandyti“.
Pora vedasi prie savo automobilio bagažinės ir rodo, ką įsigijo už 80 lietuviškų eurų (344 lenkiškus zlotus). Vaizdas, kaip ir kasos čekis su produktų kainomis, kalba patys už save.
Ponia Dalė, atvykusi iš Kauno į Suvalkus pirmą kartą, rėžia tiesiai šviesiai: „Durnynas kažkos. Gėda! Atvažiavome, nes jau čia visi taip giria ir kalba kaip pigu. Pigu, sutinku, bet eilėje prastovėjusi 2 valandas, galiausiai išėjau vyro laukti į lauką. Abu pasimetėme, telefoną palikau namie, žodžiu, blaškiausi toje minioje tarp vežimėlių, pilnų tualetinio popieriaus, kiaušinių , aliejaus, dešrų, ir keikiau save bei Lietuvos valdžią, kad mus tokiais aborigenais jaustis verčia“.
Išimtis – grįžtant namo
Apsilankymas Vygrių (Lenkija) kamaldulių vienuolyno ansamblyje tikrai neįėjo į mano Kovo 11-osios darbinį maršrutą. Nuo 8 valandos ryto pradėjusi kelionę ties Janaslavo kaimu, Lazdijų rajone, – ten, kur praėjusiame amžiuje buvo Lietuvos – Lenkijos sienos praleidimo postas, nesitikėjau, kad didžiausia staigmena manęs lauks temstant pakeliui į namus.
Iš Suvalkų važiuodama Seinų link, į Vygrius užsukau ne vidinės ramybės Jono Pauliaus II apartamentuose ieškoti, pailsusi nuo visą dieną trukusio bėgimo per prekybos centrus Seinuose ir Suvalkuose, stumdantis neįsivaizduojamo ilgio eilėse prie kasų, alkūnėmis braunantis prie lentynų su maisto produktais, stebint lietuvaičių kautynes (tiesiogine prasme) dėl prekybinių vežimėlių ties didžiaisiais Suvalkų prekybos centrais, keikiantis, ieškant ir nerandant didelėse automobilių stovėjimo aikštelėse tuščios vietos automobiliui jūroje automobilių su lietuviškais registracijos numeriais.
Kai jau apžiūrėjome visus vienuolyno eremus (buvusius gyvenamuosius vienuolių namelius), varpinę, bažnyčios medinę altorių architektūrą, įvertinome vienuolyno pylimo aukštį ir sukome link aikštelėje palikto automobilio, pamatėme lietuvišką Trispalvę.
Ji buvo pritvirtinta ant vieno iš trijų greta mūsų autobusiuko sustojusių automobilių. Šalimais, ties vienuolyno mūrais, keliolikos žmonių kompanija užkandžiavo vėlyvus pietus.
1995-ų metų Vilniaus universiteto filologijos studijų absolventai. Taip jie prisistatė. Su antromis pusėmis, vaikais. Kompanija buvusių bendrakursių, kurie, kaip patys sakė, atvažiavo į
Lenkiją atšvęsti lietuviškos Kovo 11-osios.„Seinuose aplankėme baziliką, nusilenkėme kriptoje bažnyčioje besiilsinčiam Antanui Baranauskui, susitikome su Lenkijos lietuvių draugijos atstovais.
Vygriuose atvažiavome apžiūrėti, kur čia kažkada Vytautas Didysis medžiokles rengė, o vėliau mūsų Pažaislio vienuolyno analogas išdygo. Su švente, perduokite Lietuvai, kad į Lenkiją ne tik dešrų lietuviai važiuoja!” – sakė jie.
Seinų politikai – patenkinti
DELFI kalbintas Lenkijos Seinų apskrities Tarybos pirmininkas ponas Piotras Francišekas Alško sako, kad atvykstantys lietuviai pastebimai gerina Seinų ekonomiką.
Giminės šaknų Lietuvoje turintis ponas Piotras sako, kad į Seinus dažniau užsuka Lazdijų, Alytaus, Druskininkų gyventojai, kurie apsiperka čia dažniau, nei tie, kurie kartą į mėnesį ar du iš tolimesnių Lietuvos miestų atvykstą į Suvalkus, Augustavą, Balstogę apsipirkti.
„Mes lietuvius laikome savo draugais, o paskutiniu metu – ir mus ženkliai remiančiais pirkėjais. Tiesa, aš pats važiuoju į Lietuvą apsipirkti. Kai kurių produktų – pavyzdžiui, juodos duonos, duonos giros, glaistytų varškės sūrelių Lenkijoje paprasčiausiai nėra. Tačiau kiti produktai čia
– gerokai pigesni”, – sako Seinų apskrities politikas.
Kovo 11-ąją ties buvusia valstybės sienos perėja Lazdijai – Ogrodninkai, Lazdijų rajono Janaslavo kaime, į Lenkiją iš Lietuvos važiuojančių transporto priemonių vairuotojų ir keleivių laukė staigmena.
Tautiniais rūbais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) uniformomis, kostiumais ir šventiniais šaliais pasipuošę Lazdijų rajono savivaldybės ir VSAT Lazdijų rinktinės atstovai iš Lietuvos į Lenkiją vykstantiems lietuviams pasienyje dalino lietuviškas trisplaves ir sveikino su Kovo 11-ąja.
Beveik tūkstantis lietuviškų vėliavėlių buvo išdalintos per pirmąsias dvi valandas.
„Savo akcija norime pasakyti, kad mes gerbiame ir suprantame lietuvių pasirinkimą – apsipirkti kaimyninėje valstybėje, tačiau įteikdami lietuvišką Trispalvę mes jiems sakėme, kad linkime greičiau sugrįžti namo, į Lietuvą”, – sakė Lazdijų rajono meras Artūras Margelis, neseniai dėl savo pozicijos – raginti lietuvius nevykti į Lenkiją apsipirkti, sulaukęs nevienareikšmių vertinimų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
