Šešerius metus lydere pagal bendrą konkurencingumo indeksą išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV.
Estija iš 32 pakilo į 29, o Latvija – iš 52 į 42 vietą, nurodo duomenis platinantis Statistikos departamentas.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2014 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Antroje vietoje – Jungtiniai Arabų Emiratai. Trečioje – Honkongas, aplenkęs Šveicariją, kuri liko 4 vietoje. Lietuva pagal šį subindeksą iš 43 vietos pakilo į 37 vietą, Latvija – iš 40 į 34. Estija – iš 26 į 21 vietą.
Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, pirmoje vietoje antrus metus iš eilės buvo JAV, antroje vietoje – Singapūras, trečioje – Honkongas, ketvirtoje – Jungtinė Karalystė. Lietuva pagal šio indekso vertinimus pakilo devyniomis pakopomis aukštyn – iš 47 į 38 vietą. Latvija pakilo penkiomis pakopomis aukštyn ir užėmė 36 vietą. Estija, pakilusi trimis pakopomis aukštyn, užėmė 27 vietą.
agal inovacijų ir verslo lankstumą 2014 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Japonija, aplenkusi šioje vietoje buvusią Suomiją. Daug metų pirmavusi, JAV 2014 m. užėmė penktą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą, kaip ir praėjusiais metais, liko 44 vietoje, Latvija – iš 68 vietos pakilo į 61, o Estija pakilo 1 pakopa aukštyn ir buvo 34 vietoje.
Įvertino infliaciją ir ŽIV prevenciją
Lietuva geriausiai įvertinta pagal metinės infliacijos procentinį pokytį bei ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Gerai įvertinta pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (7), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (8). Aukštas vietas Lietuva užima pagal darbo užmokesčio ir našumo santykį (12 vieta), moterų užimtumą (13), importo dalį BVP (17), eksporto dalį BVP (17), turinčių vidurinį išsilavinimą gyventojų skaičių (18), vietinių tiekėjų kiekį (20), geležinkelių infrastruktūros kokybę (22), vietinės konkurencijos intensyvumą (22), turinčių aukštąjį išsilavinimą gyventojų skaičių (22), judriojo ryšio abonentų skaičių (22), matematikos ir gamtos mokslų švietimo kokybę (23), galimybę naudotis internetu mokyklose (23), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (27), mokslinių institucijų veiklos kokybę (28) ir vyriausybės sprendimų priėmimo viešumą (28).
Žemiausias vietas tarp 144 pasaulio šalių Lietuva užima pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (129 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (125), mokesčių poveikį investavimui skatinti (124), mokesčių poveikį skatinimui dirbti (124), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (119), atleidimo iš darbo išlaidas (112), bankų patikimumą (113), teisinės sistemos sudėtingumą (108) ir valdžios reguliavimo naštą (107).
Metė akmenį į valdžios daržą
2014–2015 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,3 procento Lietuvos verslininkų pažymėjo atsakymą „neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija“. Antrą ir trečią vietas pagal populiarumą užėmė atsakymai „darbo jėgos stoka“ ir „mokesčių dydis“ – atitinkamai 13,4 ir 12,5 procento, ketvirtoje liko atsakymas „korupcija“ – 10,6 procento. „Mokesčių reguliavimą“ kaip kliūtį verslui pažymėjo 9,8 procento apklaustų Lietuvos verslininkų.
Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva kaip ir Latvija priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką. Nuo 2014 m. Estija priskirta inovatyvios ekonomikos šalių grupei.
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą. Šiemet buvo tirtos 144 valstybės.
Tyrimui sudaroma atsitiktinė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų.
