Konkurencingumo tyrime yra lyginami ne tik statistiniai duomenys, bet ir įmonių vadovų nuomonė, o valstybės vertinamos pagal keturis rodiklius: ekonomikos aktyvumas, vyriausybės ir verslo efektyvumas bei infrastruktūra. Iš šių rodiklių Lietuvoje per metus labiausiai į viršų šovė ekonomikos aktyvumo vertinimas (iš 45 į 42 vietą).
Tam įtakos turėjo BVP augimas, nedarbo lygio mažėjimas, ilgalaikio nedarbo mažėjimas.
Didžiausią nuosmukį, lyginant su kitomis šalimis, patyrė Vyriausybės efektyvumas: Lietuva yra 34 vietoje, kai 2016 m. buvo 24 pozicijoje.
Tyrėjai vertino tokius faktorius, kaip viešieji finansai, mokestinė politika, institucinė sąranga, verslą reglamentuojantys įstatymai, visuomeninė sąranga.
Tarp įvairių faktorių, rezultatus lėmė ribojančios, ilgos verslo pradžios procedūros, sudėtingas ir sunkinantis užsieniečių įdarbinimo reglamentavimas, vadovų apklausa nurodė, kad biurokratija, viešieji pirkimai, “šešėlinė” ekonomika yra tos sritys, kurias būtina tobulinti, siekiant išlaikyti ir didinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje.
Verslo efektyvumą žemyn į 33 poziciją ( 28 vieta 2016 m.) stumtelėjo protų nutekėjimas, apskritai situacija darbo rinkoje, kurios konkurencingumas vertinamas tik 37 vieta (31 atitinkamai 2016 m.)
„IMD konkurencingumo tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos konkurencingumo žemėjimui įtakos turėjo faktoriai, kurie apibrėžia iš esmės verslo aplinką.
Kadangi tyrimą sudaro duomenų vertinimas ir verslo vadovų apklausa, įdomu pažymėti, kad tyrimas atskleidė verslo vadovų pesimizmą dėl šešėlinės ekonomikos, viešųjų pirkimų, biurokratinių suvaržymų, valstybės valdomų įmonių problematikos.
Iššūkiai yra žinomi, aktyviai diskutuoja verslo ir politikos lyderiai, yra rengiami Vyriausybės planai.
Tačiau tyrimas parodo, kad turime greičiau eiti reformų keliu, jei siekiame likti konkurencinga šalimi pasaulio žemėlapyje.“ – teigia Gytis Morkūnas, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius.
Kita kategorija – infrastruktūra – nukrito nedaug, per vieną poziciją į 30 vietą. Šioje kategorijoje nagrinėjama technologinė, mokslinė infrastruktūra, sveikatos ir aplinkos apsaugos sistema, švietimas.
Verslo vadovų apklausoje akcentuojama švietimo sistema, kuri neatitinka konkurencingos ekonomikos poreikių, atitinkamai vertinimas nustūmė į 22 poziciją iš 19 2016 m. Kiti iššūkiai taip pat žinomi: mažėjanti ir senėjanti visuomenė, verslo ir vyriausybės investicijos į tyrimus ir vystymą (Research and Devlopment) yra žemiau vidurkio, kaip ir patentų skaičius.
2017 m. IMD tyrimas patvirtina, kad tik greitos ir efektyvios struktūrinės reformos gali sukurti konkurencingą Lietuvą pasaulyje.
Konkurencingiausia valstybė šiemet yra Honkongas, kur skatinamos inovacijos, yra stiprus finansų sektorius ir efektyvi infrastruktūra bei verslas. Šveicarija (2 vieta) ir Singapūras (3 vieta) aplenkė į ketvirtąją vietą smuktelėjusią JAV.
Konkurencingiausių valstybių dešimtuke yra Nyderlandai (5 vieta), Airija (6) Danija (7 vieta), Liuksemburgas (8 vieta), Švedija (9 vieta) ir JAE (10 vieta). Išnagrinėjus visų geriausiai vertinamų valstybių atskirų rodiklių vertinimus, pastebėta, kad visose jose aukštas pozicijas užima verslo efektyvumas.
Tai reiškia, kad šiose šalyse verslo inovatyvumas, pelningumas ir atsakingumas yra užtikrinamas, skatinant inovacijas ir išlaikant aukštus verslo valdymo standartus.
Lietuva prestižiniame IMD World Competitiveness Ranking tyrime dalyvauja jau vienuoliktus metus. Tyrimas paremtas 329 kriterijų vertinimu, iš kurių 2/3 yra statistinė informacija ir 1/3 – vadovų nuomonė. Tyrime šiemet dalyvavo 63 valstybės. Oficialus tyrimo partneris Lietuvoje yra VšĮ „Versli Lietuva“.
