Šiemet privatizuotos AB "Geonafta" 1999 m. ataskaitose nurodyta, jog 1998 m. jos parduodamos naftos kainos vidurkis buvo 12,46 USD/bar., 1999 m. – 15,04 USD/bar., o lietuviškajai artimos Šiaurės jūros "Brent" naftos kainos Europos rinkoje vidurkis šiemet per 9 mėn. – 28 USD/bar.
Visi VŽ šnekinti vadovai sutiko, kad tokia padėtis rinkoje jų bendrovėms labai palanki, juoba kad beveik visa lietuviška nafta eksportuojama.
AB "Geonafta", Lietuvos ir Švedijos UAB "Genčių nafta" ir "Minijos nafta" beveik visą produkciją išgabena į Lenkiją, o UAB "Manifoldas", pradėjusi komercinę veiklą 1999 m. vasarą, šiemet savo išgaunamą naftą išveža į Čekiją.
Lietuvos naftininkai teigia, jog apie eksportą negalvotų, jei lietuvišką naftą supirktų AB "Mažeikių nafta", bet mažeikiškiai geresnės kainos kaip už rusišką "Urals" naftą nesiūlo.
Kaip VŽ sužinojo "Mažeikių naftoje", lietuviška nafta yra lengvesnė ir kokybiškesnė netgi už "Brent", bet per metus išgaunamų kiekių užtektų gamyklai dirbti tik pusmėnesį.
Įvertinus tikrą ir tariamą naftos išgavėjų informaciją, nesunku numanyti, kad šiemet naftininkai kaip niekad anksčiau suinteresuoti didinti gavybos apimtis ir uždirbs keleriopai daugiau pelno nei pernai – juk nafta šiemet beveik dvigubai brangesnė.
Tokias prognozes patvirtina ir tai, kad visos Lietuvos naftos gavybos bendrovės (nežinia, ar tarp jų ir "Genčių nafta") gerokai padidino darbininkų skaičių.
Visi VŽ kalbinti naftininkai Seimo nustatytą naftos ir dujų išteklių mokestį – 29% nuo išgaunamos naftos – vadino "neregėtai aukštu pasauliniame kontekste".
Priminsime, kad Vyriausybė jau buvo apsisprendusi naftos ir dujų išteklių mokestį sumažinti metų pradžioje, kai ieškojo "Geonaftos" pirkėjo. Bet pažadai buvo tyliai užmiršti.
Ignas Vaičeliūnas, UAB "Minijos nafta" generalinio direktoriaus pavaduotojas, VŽ teigė esąs nepatenkintas ir tuo, kad Vyriausybė nuo 1997 m. niekam nesuteikė licencijos ieškoti naftos naujuose plotuose.