Jeigu šalies komerciniai bankai neatsižvelgs į riziką teikiant būsto ir vartojimo paskolas fiziniams asmenims, Lietuvos bankas imsis ribojimo priemonių, teigia banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Bankams neatsižvelgus į būsimus ekonominius pokyčius ir galimą būsto kainų mažėjimą, jie gali nesusigrąžinti išduotų paskolų.
R. Šarkinas
© "Ekstra"
Lietuvos banko duomenimis, komercinių bankų Lietuvoje turtas 2005 metais išaugo 53,7 proc., beveik tiek pat išaugo ir klientams suteiktų paskolų portfelis.

„Labai atidžiai stebime situaciją paskolų rinkoje, ypatingai būsto, vartojimo ir kitų. Nors paskolos fiziniams asmenims sudaro šiek tiek augiau nei trečdalį visų paskolų, per pastaruosius metus smarkiai išaugo, kelia atitinkamą riziką. Mes pasiruošę, jei bus reikalas, šiemet taikyti ir ribojimo priemones", - sakė R. Šarkinas.

Jo teigimu, Lietuvos banko ribojantys veiksmai, jeigu jų bus imtasi, bus adekvatūs rizikai ir „galima visko tikėtis". R.Šarkinas sukritikavo bankus, kurie, Lietuvos banko specialistų nuomone, praėjusiais metais dėl tarpusavio konkurencijos kai kurių paskolų palūkanas sumažino per daug.

„Rezultatai yra geri. Aišku, bet koks spartus augimas sukelia riziką. Rizika turi būti gerai valdoma, ypatingai jei pažiūrėsime į būsto, vartojimo paskolas. Yra didžiulis augimas, ir, pasikeitus rinkos ar ekonominėms sąlygoms, jei būstų kainos mažėja, prasideda kiti nesusipratimai, bankai turi būti gerai įvertinę, kaip susigrąžins išduotas paskolas", - kalbėjo R. Šarkinas.

Žymiai smukus būstų kainoms, klientai gali būti nesuinteresuoti grąžinti paskolas, kurias paėmė esant didesnėms būstų kainoms.

Lietuvos banko trečiadienį pateiktais duomenimis, 2005 metų pabaigoje šalyje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių turtas išaugo 53,7 proc. arba 15,6 mlrd. litų – sudarė 44,8 mlrd. litų.

Šių metų sausio 1 dieną pateiktų neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, klientams suteiktų paskolų buvo 26 mlrd. litų. Palyginti su 2005 metų sausio 1 diena, jų apimtis išaugo 9,1 mlrd. litų arba 53,6 proc.

Šalies bankų įsiskolinimai patronuojančioms kredito įstaigoms 2005 metais padidėjo 5,1 mlrd. Lt arba 2,2 karto.

2005 metais didžioji dalis naujai teiktų paskolų panašiomis apimtimis pasiskirstė tarp verslo ir namų ūkių.

Didžiausia paskolų dalis teko privačioms įmonėms (pernai išaugo 41,2 proc. arba 4,6 mlrd. litų), kiek mažiau – gyventojams (išaugo 92 proc. arba 4,1 mlrd. litų). Gyventojams teikiamose paskolose ir toliau dominuoja būsto paskolos, tačiau praėjusiais metais išaugo ir vartotojiškos paskolos.

Pernai bankų suteiktos būsto paskolos gyventojams išaugo 3 mlrd. litų arba 86,5 proc., kitos paskirties paskolos išaugo 2,1 karto arba 1,1 mlrd. litų.

Du su puse milijardo litų arba 2,4 karto, padidėjo bankų paskolos finansų institucijoms, tarp kurių dominuoja dukterinės lizingo bendrovės.

Sumažėjo trijų didžiausių bankų turto rinkos dalis

„Turbūt pirmas kartas, kai visi bankai buvo pelningi, gavo nemažą pelną. Bankai tarpusavyje labai konkuravo, mažino palūkanų normas, stengėsi iškovoti didesnę rinkos dalį, kai kuriems pavyko savo turimą padidinti“, - praėjusius metus komentavo R. Šarkinas.

Pasak jo, bankų sistema ir toliau stiprės, augs bankų turtas, paskolos ir indėliai, nors suteikiamų paskolų augimas turėtų sulėtėti.

Bankų pateiktų neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, ir praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, ir visus 2005 metus visi šalies bankai ir užsienio bankų skyriai dirbo pelningai.

Bendras šalies bankų 2005 metų neaudituotas pelnas buvo 352,7 mln. Lt - 17,9 proc. daugiau nei 2004 metais.

Pernai šalyje veikusių bankų skaičius nepasikeitė: 10 bankų, 2 užsienio bankų skyriai ir 3 užsienio bankų atstovybės.

Keli bankai pakeitė pavadinimus: AB Vilniaus bankas - į AB SEB Vilniaus bankas, AB VB būsto ir obligacijų bankas - į AB SEB VB būsto bankas, Vereins- und Westbank AG Vilniaus skyrius - į Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius.

Lietuvos banko duomenimis, pernai trijų didžiausių bankų - AB SEB Vilniaus banko, AB banko „Hansabankas”, AB banko „NORD/LB Lietuva” - valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 67,6 proc. iki 67,1 proc.

Didžiausias turto rinkos praradimas teko AB SEB Vilniaus bankui (2,95 proc. punkto), o rinkos dalį labiausiai padidino AB bankas „Hansabankas” (3,42 proc.), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (1,77 proc. punkto) ir AB Sampo bankas (1,67 proc. punkto).

Pasak R. Šarkino, šiemet bankų sistemoje vyks koncentracija, gali sumažėti bankų skaičius.

„Kokių nors žinių apie naujai atsirasiančius bankus kol kas neturime, bet apie kai kurių bankų „žygius“ yra informacijos, yra pradinių žingsnių. Manau, kad bankų skaičius tikrai gali mažėti - jungimasis, koncentracija ir panašiai“, - teigė R. Šarkinas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima Latvija“ sužeistiems per Zolitudės tragediją išmokės įspūdingą sumą (16)

„Maxima Latvija“ ir draugija „Zolitude 21.11“ pasiekė susitarimą, pagal kurį sužeistiems...

D.Kuprys neatsisako planų teismui skųsti atleidimą iš NŽT vadovų (9)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

Alkoholio akcizai: pajamos auga, pardavimai – ne (40)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (75)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Kauno rajono gyventojams sugrąžintos mokesčių permokos

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pranešė pervedusi visą gyventojų pajamų...

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (15)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (5)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (5)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (235)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (4)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...