Įmonių mokumu Lietuvoje ir užsienyje užsiimančios įmonės „Creditreform Lietuva“ skaičiavimu, šešios didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės per metus uždirba tiek, kiek vienas didžiausias pieno perdirbėjas Rusijoje, tačiau Rusijos importinių sūrių rinkoje lietuviai užima net trečią vietą. Jiems pavyksta aplenkti ekonomiškai stipresnes Vakarų Europos šalių įmones.
„O ir Rusijos viduje gana sėkmingai konkuruojame ne su rusiško, o tos pačios ES ir JAV kapitalo valdomų vietinių pieno kombinatų produkcija“, - pastebi „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Įmonės vadovas pabrėžia, kad jau kuris laikas dauguma rusiškų pieno įmonių yra tapusios didelių tarptautinių Vakarų Europos koncernų („Danone“ - Prancūzija, „Parmalat“ - Italija, „Valio“ - Suomija, „PepsiCo“ - JAV) dalimis.
Kaip skelbia „Creditreform Lietuva“, Rusijos muitinės duomenimis, pernai lietuviški sūriai sudarė 12 proc. visų importuotų sūrių į šią šalį. Lietuvius pavyko aplenkti tik vokiečiams ir ukrainiečiams. Lietuvos pieno perdirbėjai už nugaros paliko tokias šalis kaip Suomiją, Lenkiją, Prancūziją ir Italiją.
S. Žilinskas pastebėjo, kad Rusija pakankamai priklausoma nuo pieno produktų importo: iš viso importuojama 43 proc. sūrių, parduodamų šalyje. Tuo metu varškės ir šviežio sūrio segmente importas siekia 10 proc., rūgštaus pieno produktų sektoriuje – 8 proc.
Skaičiuojant nebrandintų sūrių importo Rusijoje apimtis, AS Marketing duomenimis, pirmoje vietoje atsiduria „Pieno žvaigždės“ (14 proc.), už nugaros palikdamos „Arla Foods Amba“, „Hochland Deutschland GmbH“ ir „Valio Oy“.
Pasigirti Lietuvos pieno perdirbėjai galėtų ir eksportuojamų į Rusiją lydytų sūrelių skaičiumi. Čia jie užima trečią vietą po Suomijos ir Vokietijos.
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad per šių metų pirmąjį pusmetį į Rusiją iš Lietuvos buvo įvežta sūrių už 271 mln. Lt (24 proc. augimas).
Vis dėlto „Creditreform International“ ekspertai tiki, kad lietuviams kuriam laikui praradus Rusijos rinką ši turi pakankamai išteklių ir atsargų, kad amortizuotų draudimą įvežti produkciją. Pabrėžiama, kad didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių nemokumo galimybė maža, jos yra stabilios.
Didžiausi pieno gamintojai Lietuvoje
| Įmonė | Apyvarta, eurais | Darbuotojų skaičius |
| AB „Pieno žvaigždės“ | 222 743 570 | 314 |
| AB „Rokiškio sūris“ | 209 667 516 | 1 044 |
| AB „Žemaitijos pienas“ | 141 815 049 | 1 235 |
| UAB „Marijampolės pieno konservai“ | 104 784 233 | 591 |
| AB „Vilkyškių pieninė“ | 85 657 727 | 546 |
| UAB „Rokiškio pienas“ | 75 851 329 | 347 |
Didžiausių pieno produktų gamintojų Rusijoje dešimtukas
| Įmonė (kapitalas) | Apyvarta | Darbuotojų skaičius |
| Vimm-Bill-Dann (JAV) | 1 759 765 000 | 10 076 |
| Danon industrija (Prancūzija) | 771 876 000 | 1 125 |
| Hochland Russland (Vokietija) | 147 143 000 | 263 |
| Kampina (Olandija) | 122 615 000 | 193 |
| Ostankinskii moločnyi kombinat | 114 581 000 | 978 |
| Ehrmann (Vokietija) | 111 841 000 | 241 |
| Moločnyi produkt | 101 749 000 | 320 |
| Korenovski moločno-konservnyi zavod | 99 082 000 | 1 115 |
| Molprom Moskva | 90 738 000 | 111 |
| Sankt-Peterburgskii moločnyi zavod Piskarevskii | 87 687 000 | 1066 |
Vakarų rinkos gerokai sumažintų pelnus
„Tie patys pramonininkai sako, kad Rusijoje pelningumas didesnis negu kitur. Jei tą rinką prarastume, būtų skausminga“, - tiki analitikas.
Pasak ekonomisto, Rusija Lietuvos gamintojams gali pasiūlyti didesnį pelną nei kitos rinkos dėl didesnės rizikos bei mažesnio konkurencingumo.
„Be to, yra toks dalykas kaip artumas. Pelningumas susideda ir iš transporto kaštų, ir žinomumo. Šiais laikais pagaminti yra lengviau nei parduoti, o norint parduoti reikia investuoti į reklamą, pasiekti, kad pirkėjas žinotų produktą. Lietuvos produktas Rusijoje yra žinomas nuo seno. Taigi, tai susitaupo mums lėšų, kurios kitaip turėtų būti skirtos skverbimuisi į naują rinką“, - komentavo R. Rudzkis.
Ekonomistas neatmetė galimybės, kad prireikus Lietuvos pieno produktų gamintojai galėtų persiorientuoti ir į Vakarų rinkas. Tiesa, tai sumažintų pelnus.
„Galima neieškoti ir naujų rinkų, tiesiog galima pradėti didinti pardavimus, pavyzdžiui, tose ES rinkose, kuriose jau parduodama. Tik konkurencija ten aštri, žaibiškai to nepadarysi. Tai užims laiko. Norint išstumti tiekėją, reikia pasiūlyti geresnes sąlygas“, - kalbėjo R. Rudzkis.
Kitur eksportuoti būtų sunkiau
„Įvertinkime tai, kad didelė pieno pramonės gaminių dalis yra trumpo galiojimo prekės, todėl pasaulyje apie 90 proc. produkcijos įprastai parduodama vietos arba artimiausiose rinkose ir valstybės pavadinimas čia neturi didelės reikšmės“, - teigė jis.
A. Izgorodinas priminė, kad į tolimesnes rinkas patekti yra sunku dėl specifinių vartotojų įpročių: „Tuo metu Rusijos ir Lietuvos pieno produktų vartojimo įpročiai yra panašūs, o didelis Rusijos vartotojų lojalumas Lietuvos gamintojų produkcijai suteikia mūsų įmonėms galimybes turėti savo nišą 140 mln. vartotojų rinkoje“.
Pasak analitiko, Europos sąjungos pieno produktų rinka yra ypač konkurencinga, todėl Rusijoje lietuviams dirbti lengviau. Čia pieno produktų rinka labiau priklausoma nuo importo. Vietiniai pieno gamintojai patenkina tik apie 70 proc. visos paklausos, todėl trečdalį produkcijos rusams tenka importuoti.
Pristabdė greitai gendančių pieno produktų gamybą
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, Lietuvos pienų produktų eksportas į Rusiją šiais metais kas mėnesį vidutiniškai sudarė apie 55 mln. Lt.
67 proc. sudarė sūris, 21,9 proc. - nenokinami ir nekonservuojami sūriai ir varškė, 4,7 proc. - jogurtas, pasukos, grietinė, kefyras ir pan., 2,9 proc. - pienas ir grietinėlė.
Analitikas Vadimas Ivanovas pastebi, kad greitai gendantys produktai bendroje pieno produktų eksporto struktūroje į Rusiją sudarė kiek mažiau nei trečdalį viso pieno produktų eksporto.
„Įmonės nustojo gaminti greitai gendančius produktus Rusijos rinkai ir padidino sūrių gamybą, kurių galiojimo terminas daug ilgesnis. Nuostolius šiai dienai paskaičiuoti sunku, kadangi neaišku, kokiomis kainomis pavyks realizuoti produkciją kitose rinkoje. Taip pat neaišku, kiek tęsis Rusijos blokada“, - kalbėjo specialistas.
Po Rusijos daugiausia lietuviškų sūrių ir varškės pernai buvo eksportuota į Italiją, Latviją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Nyderlandus, Estiją.
„Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad Lietuvos dalis bendrame Rusijos pieno produktų importe pernai siekė 5,9 proc.
Iš visų į užsienį išvežamų lietuviškų pieno produktų į Rusiją patenka 28,9 proc.
