Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys DELFI sakė, kad galutiniai faktiniai duomenys apie šių metų derlių Lietuvoje bus žinomi tik kitą vasarį. Tačiau dabar prognozuojama, kad jis bus mažesnis nei pernykštis:
„Mūsų prognozė tokia, kad derlius bus apie 15 proc. mažesnis nei praėjusiais metais, bet tai yra prognozės. Įvertinus pastaruosius penkerius metus, mūsų prognozės buvo apie 7 proc. prastesnės nei faktas. Taigi, faktiškai derlius būna kiek didesnis, nei mes prognozuojame“.
Vadovo teigimu, prognozės sudaromos atsižvelgiant į deklaruotus pasėlius ir jų derlingumą, tačiau šiemet kai kai kas derliaus nenuėmė, kai kas vėlavo nuimti, dėl to jo kokybė prastesnė ir svoris mažesnis.
Paklaustas apie šiemetines žemės ūkio produkcijos kainas A. Gapšys komentavo, kad jos priklauso ne tik nuo situacijos Lietuvoje.
„Pirmiausia galiu pasakyti apie grūdų kainas. Pasaulinėje biržoje jos, kaip ir tos, kurias skelbia Europos šalys, yra mažesnės. Pvz., maistiniai kviečiai yra apie 10 proc. pigesni nei pernai tuo pačiu metu. To priežastis – didėjančios pasaulinės atsargos.
Girdžiu tokį dalyką, kad derlius Lietuvoje šiemet yra nemažas, bet prastesnis nei prieš metus. Gali būti, kad užuot parduoti kaip maistiniai, kviečiai bus parduodami kaip pašariniai, o jų kainos dar 20–30 proc. mažesnės“, – svarstė pašnekovas.
Jis pripažino, kad grūdų eksportuotojų pajamos šiemet bus mažesnės, tačiau esą tai lyg atsvara „aukso amžiui“, kai pasaulyje derlius buvo prastas, kainos didelės, o derlius Lietuvoje – rekordinis.
Vis dėlto kalbėdamas apie šiemetinių daržovių derlių ir kainas, instituto tyrėjas tvirtino, kad vartotojams jos palankesnės.
„Jei prisiminsite kalafioro istoriją, tada daugelis piktinosi, kodėl daržovių kainos auga, o siūliau palaukti rudens ir tada suskaičiuoti. Dabar matau, kad, pvz., kopūstų kainos – po 20 ct, kai pavasarį jos buvo perkopę ir 40 ct.
Pernykščiai metai buvo sudėtingi daržovėms ir kainos jų buvo daug didesnės. Ir pavasarį, kai nuskambėjo kalafioro istorija, daržovių kainos buvo didelės.
Šiemet buvo lietingas laikotarpis, bet įsivaizduoju, kad kopūstų derlius bus geras ir kitų daržovių, pvz., bulvių, derlius turėtų būti neblogas ir kainos, bent kiek matau, mažesnės nei praėjusiais metais“, – kalbėjo A. Gapšys.
Anot jo, daržovių kainos Lietuvos parduotuvėse priklauso nuo jų derliaus tiek mūsų šalyje tiek aplinkinėse valstybėse. Pvz., buvo metų kai Europoje daržovės neužderėjo, dėl to nemažai jų buvo nupirkta iš Lietuvos augintojų. Taigi, sumažėjus pasiūlai jos brango ir mūsų parduotuvėse.
Vis dėlto tyrėjas prognozavo, kad šiemet taip neturėtų nutikti, nes didelių anomalijų aplinkinės rinkos nerodo.
Laukia naftos brangimo
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas liūdnai vertino šiemetinį derlių.
„Kiek girdėjome iš sąjungos narių, rezultatai šiemet blogi, kainos mažos. Žemdirbių nuotaikos nėra geros ir, manau, kad kai kurie rajonai dar blogesnės nuotaikos nei likę.
Suvalkiečiai, Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, čia žiemą žieminius pasėlius nušaldė, reikėjo atsėti. Atsėjus, sausra padarė nuostolius, galiausiai lietus kai reikėjo nukulti, lietus sugadino kokybę.
Apie pelną šiemet kalbėti nėra tikslo, nes jo nėra. O nuostoliai per vienerius metus, jų niekada neišsilyginam. Prisimenu 2006 m. sausrą, tada nuostolis „išsilygino“ per trejus metus“, – komentavo ūkininkas.
Jo teigimu, ne ką geresni metai šiemet ir cukrinių runkelių augintojams.
„Jie irgi nukentėję, per daug lietaus irgi jiems blogai, buvo paskendę. Po tų lietų antra banga buvo piktžolių, kai kurie nespėjo susitvarkyti su piktžolėmis, daug laukų piktžolėtų. Šiemet normalus derlius, jei kasa 60 t/ha, nors šiaip kasdavome ir po 70, ir po 80 tonų“, – pasakojo pirmininkas, pats auginantis 80 ha šių šakniavaisių.
J. Talmanto teigimu, auginti šią kultūrą apsimokėtų, jeigu pavyktų nuimti 70 t iš hektaro, tačiau nuimama 5–7 tonomis mažiau, dėl to pelno tikėtis sunku.
Anot jo, kitąmet panaikinamos kvotos cukrinių runkelių auginimui. Dėl to dalis Lietuvos ūkininkų gali iš viso atsisakyti šios kultūros auginimo. Tiesiog jiems bus sunku konkuruoti su tų šalių augintojais, kur runkelių vegetacinis laikotarpis ilgesnis ir kuriose ūkininkai yra susibūrę į kooperatyvus ir pasidalina cukraus fabrikų gaunamą pelną.
„Dėl javų nieko gero nesimato iki 2020 m. Pernai supirkėjai mokėjo 100–150 litų mažiau nei 2014 m., o šiemet dar apie 30 eur mažiau nei pernai. Grūdai – biržos prekė. Visame pasaulyje 3–4 metus iš eilės buvo geras derlius ir grūdų atsargos didžiulės. Taigi nėra lengva pasakyti, kada padidės tos kainos.
Iš kitos pusės, kadangi grūdų kaina priklauso ir nuo dolerio kurso bei žaliavinės naftos kainų.
Jei nafta pinga, mūsų kaina irgi krinta, jei nafta pradės kilti, ir grūdai pradės kilti. Esame surišti tokia grandine. <...> Mums geriau, kad nafta kainuotų 80–100 JAV dolerių už barelį, tada ir grūdų kaina 30–40 Eur už toną“, – aiškino pašnekovas.
