Pernai ketvirtąjį ketvirtį mažiausiai Lietuvoje neatskaičius mokesčių uždirbo Šalčininkų rajono dirbantieji, kurių vidutinės pajamos - 497,2 eurų, rodo Statistikos departamento informacija.
Palyginimui, arčiau nei 50 km nuo Šalčininkų esančiame Vilniuje vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 817 eurų ir yra didžiausias Lietuvoje.
„Mūsų ekonominė situacija yra iškreipta, nes skaičiuojama, kad Šalčininkuose yra mažiausi atlyginimai, bet ūkininkai, kurie ne visada veikia kaip juridinis asmuo, į šią statistiką nepatenka“, - sako Šalčininkų rajono administracijos direktorius Josifas Rybakas.
Ūkininkai pagalbininkus ir specialistus gali darbinti keliais būdais: darbo sutartimis arba paprasčiau - atsiskaityti už sezoninius darbus pagal paslaugų kvitais. Tiesa, skaičiuodami gyventojų uždarbį, statistikai neskaičiuoja ne tik ūkininkų ir jų partnerių pajamų, bet ir dirbančių pagal paslaugų kvitus algų.
Pasak J. Rybako, Šalčininkai yra žemės ūkio kraštas, nes šiame rajone žemės ūkis yra pagrindinis ir dosniausias gyventojų maitintojas.
Pagrindinės Šalčininkų rajono ūkininkų veiklos yra augalininkystė, kiek mažiau - gyvulininkystė, nes po kiaulių maro protrūkio ši sritis sparčiai sumenko – rajonas yra pasienyje, tad yra nesaugus kiaulininkystei.
„Pas mus paslaugų sektorius yra išvystytas, netrūkta kirpyklų ir grožio salonų, bet jie deklaruoja, kad moka minimumą. Ar tiek iš tikrųjų uždirbama – man sunku įvertinti, nesu Mokesčių inspekcija, bet pramonės nėra, tad į statistiką dar patenka viešasis sektorius, kuris yra vienas mažesnių Lietuvoje. Duomenys rodo, kad Šalčininkuose - mažiausios algos, bet rajone yra 19 tūkst. lengvųjų automobilių, kai gyventojų – 35 tūkst. Žinoma, dalis automobilių gali būti nenaudojami, bet ir statybos leidimų išduodame nemažai: statomi ištisi kvartalai, vyksta namų rekonstrukcijos, - vardijo J. Rybakas. - Mums trūksta tik vieno dalyko: geros investicijos į pramonę.“
Tai, kad Šalčininkų situacija išskirtinė Lietuvoje mano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Paklaustas, kokiose kituose šalies rajonuose žemės ūkis yra pagrindinis gyventojų pajamų šaltinis, J. Talmantas įvardijo kelis.
„Gal Šalčininkai šį apibūdinimą atitinka labiausiai, nes kitose savivaldybėse, nors yra didelis žemės ūkis, yra išvystyta pramonė: tiek maisto, tiek sunkioji. Gal kiek panašesnė padėtis į Šalčininkų yra Kelmės ir Ukmergės rajonuose“, - svarstė jis.
Ūkininkai – labiausiai skatinami
Mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė sutinka, kad šiuo metu Lietuvoje ūkininkai Lietuvoje yra bene labiausiai remiama veiklos grupė.
„Ūkininkai mokesčių prasme – atskiras paukštis. Jeigu žmogus registruoja ūkį, tai – individuali veikla, bet yra lengvata, kad pajamos iki 155 tūkst. litų (44,89 tūkst. eurų) per metus yra neapmokestinamos. Kai ši suma viršijama, mokami 5 proc. pajamų mokesčio, bet neapmokestinama yra tai, kas mokama samdiniams pagal paslaugų kvitus ar darbo sutartis“, - paaiškino ji.
Pasak mokesčių ekspertės, Lietuvoje atsiskaitymai su paslaugų kvitais yra dažni ir vienam asmeniui per metus jais galima išmokėti iki 1,738 tūkst. eurų (6 tūkst. Lt) šios sumos neapmokestinus.
Ūkininkams, negaunantiems daugiau kaip 44,89 tūkst. eurų pajamų per metus, papildomai reikia sumokėti už Privalomąjį sveikatos draudimą. Ji palygina mokestinę naštą su dirbantiems pagal darbo sutartis taikomu neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD): jis yra 1,992 tūkst. eurų per metus, jei dirbančiojo metinės pajamos yra nedidesnės kaip 3,48 tūkst. eurų.
„Skirtumas yra didesnis nei 30 kartų, tad proporcijos galėtų būti lygesnės: ar vieniems sumažinti, ar kitiems padidinti, nes ūkininkai dabar yra labiausiai remiama veiklos grupė. Tai nėra labai blogai, bet nėra teisinga, - apibendrina R. Bilkštytė. - Esame skaičiavę, kad mažesnis apmokestinimas yra galimas tik kai kurių sričių specialistams, dirbantiems pagal verslo liudijimą.“
Kitas svarbus aspektas, anot jos, ar iš tiesų yra remiami smulkieji ūkininkai, ar situacija – iškreipiama.
„Panaši situacija ir su verslo liudijimais: viskas gerai, jei žmogus prekiauja turgelyje, bet jei visi Gariūnai – vien verslo liudijimai, tai jau yra iškreipta forma. Tas pats ir su ūkininkais, reikėtų vertinti, kiek jie turi hektarų ir kokia veikla užsiima, ar ta veikla yra skatinama ir panašiai, - mano R. Bilkštytė. - Sakyčiau, kad toks išskirtinis žemės ūkio verslo skatinimas, palyginti su kitomis ūkio rūšimis nėra teisingas konkurencinių sąlygų atžvilgiu.“
Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvoje buvo 230 272 ūkių, 2010 m. - 199 913, o 2013 m. - 171 797.
Maži atlyginimai – ir kitose savivaldybėse
Antrąją vietą pagal vidutinį mažiausią mokamą darbo užmokestį užėmė Kalvarijos rajonas (523,3 eurų), o trečiąją - Zarasų rajonas (526,1 eurų).
2014 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausias darbo užmokestis „ant popieriaus“ be Vilniaus miesto buvo Klaipėdoje (776,3 eurų) ir Jonavos rajone (772,2 eurų).
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ buvo 714,5 eurų. Didesnis vidutinis darbo užmokestis nei šalies vidurkis be Vilniaus, Klaipėdos ir Jonavos rajono yra Kaune ir Visagine.
