Plano rengėjams buvo iškelti šie tikslai ir uždavinai: parengti Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą, nustatyti specialiuosius reikalavimus miesto siluetui, užstatymui ir inžinerinei įrangai, nustatyti kompozicinius architektūros-urbanistikos principus, įvertinant miesto specifiką. Pasak miesto planuotojų ir architektų, reglamentuoti naujų aukštybinių pastatų statybą mieste prireikė dar ir todėl, kad pastaraisiais metais rinkoje atsiradus poreikiui statyti tokius pastatus jie imti statyti stichiškai.
Taip pat buvo būtina apsaugoti vertingiausias gamtiniu, istoriniu požiūriu miesto teritorijas, kur nepageidautina nauja urbanistinė invazija.
Ilgai rengto ir dar ilgiau derinto, viešai svarstyto su visuomene, ne kartą pristatyto Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijoje, Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitete plano sprendinius Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija suderino 2006 liepą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigiamą patikrinimo išvadą davė tų pačių metų lapkritį.
Po to planas buvo mistiškai dingęs savivaldybės stalčiuose ir ištrauktas bei miesto tarybai pateiktas tik po to, kai jo buvimo klausimu susirūpino architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija ir konservatorių frakcija miesto taryboje. Susirūpinimas kilo dėl to, kad kai kurie detalieji planai buvo derinami, o kai kurie atmetami, motyvuojant, jog derinimas be specialiojo plano neįmanomas.
Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą – specialųjų planą pristatęs Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas pabrėžė, jog planas rengtas moksliniu pagrindu ir savarbiausia jame pagrįsti svarbiausius urbanistinius principus – kur Klaipėdoje galimi aukštybiniai pastatai, įvertinant kiekvieno kvartalo morfotipą, o ne baksnoti pirštu į konkrečią vietą ir teigti „bus čia“. Griežtai negalima statyti aukštybinių pastatų senamiesčio zonoje.
Aplink senamiestį profesorius A. Vyšniūnas siūlo penkis taškus, kur aukštybiniai pastatai galėtų būti ir savo buvimu ne užstotų, o pabrėžtų senamiestį.
Siūloma aukštybiniais pastatais akcentuoti pagrindines miesto ašis, reprezentacines ir magistralines gatves. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat siūlė neleisti statyti aukštybinių pastatų miesto istorinėje dalyje nuo Danės upės iki geležinkelio. Tačiau miesto tarybos nariai balsavo prieš šį pasiūlymą. Specialiajame plane buvo numatyta, jog šioje dalyje gali kilti 30-40 metrų aukščio pastatai.
Patvirtinus Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą - specialųjį planą tiek jo rengėjai, tiek derintojai, tiek tarybos nariai replikavo, jog Klaipėda – vienintelis miestas, turintis moksliniu pagrindu parengtą ir ne komerciniu pagrindu suderintą dokumentą.
