Garsusis Prancūzijos karvedys Napoleonas yra prasitaręs, kad Kinija – tai miegantis milžinas, kuris pabudęs sukrės visą pasaulį. Atrodo, kaip tik dabar tai vyksta. Kinija jau ilgą laiką planetai skelbia ekonomikos naujienas. Jų būna įvairių, bet visada daug. 2010 m., kai nemažą pasaulio dalį tebepurtė krizė, Kinijai teko 27 proc. pasaulinio ekonomikos augimo.
© Reuters/Scanpix

2011 m. artėjant prie pabaigos, paskelbta, kad Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, nes lapkritį užsienio investicijos Kinijoje smuko pirmą kartą per 28 mėnesius. Tai esą lėmė sumažėjusi kiniškų prekių paklausa išsivysčiusiose ekonomikose ir Pekino bandymai pažaboti nekilnojamojo turto kainų augimą. „Strategy Analytics“ duomenimis, išmaniųjų telefonų gabenimas į Kiniją išaugo iki rekordinio lygio – 24 milijonų. Tai pirmas kartas, kai kinai aplenkė Jungtines Valstijas išmaniųjų telefonų rinkoje, – į JAV pernai pristatyti 23 mln. išmaniųjų telefonų. Kinija taip pat yra didžiausia pasaulyje kabelinės televizijos rinka. Pekinas pamažu (vyriausybė žadėjo po 5 proc. per metus) stiprina juanį ir pats tampa valiutos eksportuotoju. 


Kinija – prabangos sostinė... 

Kad Kinija energingai diegia aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas ir stengiasi siekti aukštų gerovės standartų, rodo naujienos apie pradedamus naujus verslus ir aukštesnio lygio prekių ženklų plitimą šioje šalyje. Pasak gruodžio viduryje paskelbtos „Bain & Company“ studijos, Kinijai teko 20 proc. pasaulio prabangos prekių rinkos. 2010 m. Kinija buvo penkta didžiausia prabangos prekių vartotoja, prabangių produktų apyvarta 2011-aisiais išaugo dar 35 proc. ir pasiekė 12,9 mlrd. eurų. „Gucci“, „Prada“ ar „Louis Vuitton“ gaminių paklausa labiausiai auga būtent Kinijoje. Paryžiuje ir Milane kone pusę prašmatnių prekių nuperka kinai. Kaip rodo „China Luxury Market 2010“ apklausa, apie 80 proc. liukso klasės pirkinių kinai įsigijo užsienyje.

Visos šalys nori perimti, pavadinkime, rafinuotesnius prekių ženklus, kuriems reikia daugiau darbo ir sudėtingesnių technologijų, mat gaminti didesnės pridėtinės vertės prekes labiau apsimoka.
A.Spraunius

Honkongo prabangių vyriškų drabužių parduotuvė „Trinity“ 2010-aisiais nupirko Italijos bendrovę „Cerruti“ už 70 mln. JAV dolerių ir skelbėsi ieškanti daugiau prekių ženklų Europoje, kuriuos norėtų eksportuoti į Kiniją. Augo ir prabangių laikrodžių bei papuošalų paklausa. Per pirmus dešimt 2011 m. mėnesių šveicariškų laikrodžių Kinijoje parduota už 1,3 mlrd. Šveicarijos frankų. Kinija per artimiausią dešimtmetį turėtų tapti pagrindine prabangos prekių rinka pasaulyje. Turtingų kinų skaičius auga kartu su ekonomika. Net prie budistų šventyklų stovi prabangūs visureigiai „Porshe Cayenne“ ar kabrioletai „Audi TT“. 

Gana iškalbinga apie šalies raidos tendencijas bylojanti istorija. Kinijoje kursuoja vienintelis pasaulyje magnetinis traukinys, kuris važiuoja be mašinisto, bėgių ir gali pasiekti 430 km/val. greitį. Traukinys pagamintas Vokietijoje, bet netrukus kinai paleis kelias naujas linijas tokių traukinių, jau pagamintų savo šalyje. Kinai plečiasi ne vien tėvynėje. Bendrovė „Great Wall“ gamykloje Bulgarijoje 2011 m. pradžioje pradėjo gaminti tris „Great Wall“ modelius Europos rinkai. Planuojama, kad Lovečo mieste įsikūrusios gamyklos gamyba sieks 50 tūkst. vienetų per metus. „Great Wall“ taip pat planuoja Europoje įkurti Saugumo technologijų plėtojimo centrą. 

... bet iš pradžių buvo pasaulio fabrikas

Pagal Den Siaopino praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje sukurtą koncepciją pirmuoju Kinijos ūkio reformos etapu jo šalis tapo pasaulio fabriku ir užvertė planetą pigiomis prekėmis. Svarbią vietą užėmė vadinamoji atvirumo politika, kai siekiant pritraukti užsienio kapitalą šalyje sudarytos palankios sąlygos tiesioginėms investicijoms, bendrų su užsienio bendrovėmis įmonių kūrimui, pradėtos steigti specialiosios ekonominės zonos. Pirma tokia zona įsteigta 1979 m. nedideliame Šendženio kaimelyje, kuris per dešimtmetį virto šiuolaikiniu 2 mln. gyventojų turinčiu miestu. 1990 m. Šendženyje veikė daugiau nei 3 tūkst. įmonių, iš jų maždaug 2 tūkst. buvo kinų ir užsienio, 354 – vien užsienio kapitalo. Šanchajuje įsikūrusioje Puduno laisvojoje ekonominėje zonoje šiuo metu įgyvendinami 5 405 projektai automobilių ir įrankių gamybos, elektronikos, televizijos komunikacijų, aukštųjų technologijų, energetikos srityse, o užsienio investicijos siekia 27,3 mlrd. JAV dolerių. 2002 m. tiesioginės užsienio investicijos (daugiausia Honkongo ir Taivano kapitalas) į specialiąsias ekonomines zonas perkopė 50 mlrd. JAV dolerių.

„Gucci“, „Prada“ ar „Louis Vuitton“ gaminių paklausa labiausiai auga būtent Kinijoje. Paryžiuje ir Milane kone pusę prašmatnių prekių nuperka kinai.
A.Spraunius

Šio amžiaus pradžioje Kinijoje buvo šešios specialiosios ekonominės zonos, daugiau nei 30 valstybinių ekonominės ir techninės plėtros zonų bei 14 atvirųjų uostų. Šiuo metu Kinijoje pradėta susijungimo ir įsigijimo kampanija, kurios metu bus parduota apie 90 proc. valstybės įmonių (Pekine vengiama vartoti žodį privatizacija, vietoj jo sakoma nuosavybės pobūdžio pakeitimas). Pasak „The Washington Post“, tai reiškia naują perėjimo nuo planinės prie rinkos ekonomikos etapą, nors Kinijos valdžia nuolat kartoja neatsisakysianti ūkio planavimo penkmečiais.
Pabuvusi pasaulio fabriku, Kinija sukaupė milžiniškas valiutos atsargas. Valiutą reikėjo kur n

ors investuoti, ir Kinija iš pradžių tapo JAV kreditore, prisipirko jos vertybinių popierių ir valiutos, o dabar Pekinas investicijas stengiasi diversifikuoti ir investuoja kituose regionuose, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje. Vis dažniau dairosi į krizės purtomą Europą, nes joje regi geras apsipirkimo galimybes. Pekinas jau įsigijo Ispanijos, Portugalijos, Vengrijos, Graikijos vertybinių popierių. Iš pastarosios šalies vyriausybės 35 metams išsinuomojo Pirėjo uostą, kurį užsimojo padaryti didžiausiu pagal krovą Europoje ir aplenkti Roterdamą. Su Budapeštu sutarta Vengrijoje steigti Rytų bei Vidurio Europai skirtų kiniškų prekių paskirstymo centrą. 

Šiuo metu Kinija palaiko ekonominius ryšius su 182 pasaulio valstybėmis, su 80 jų yra pasirašiusi prekybos sutartis. Pagrindinės Pekino prekybos partnerės išlieka Japonija, JAV ir Vakarų Europos valstybės, jų dalis užsienio prekyboje siekia 55 procentus. ES šalys 2010 m. įsigijo kiniškų prekių už 282 mlrd. eurų, tai yra 18,9 proc. daugiau nei 2009-aisiais. 2009 m. Kinija pagal eksporto mastą aplenkė Vokietiją ir tapo didžiausia planetos eksportuotoja. Iš eksporto šalis gauna 80 proc. pajamų, eskortuojančiuose ūkio sektoriuose dirba daugiau kaip 30 mln. žmonių. Pagal užsienio valiutos atsargas (250 mlrd. JAV dolerių) Pekinas nusileidžia tik Japonijai. 

Ekspertai sutaria, kad visi šie laimėjimai tapo įmanomi pirmiausia dėl šalies vidinio stabilumo, nuoseklaus planavimo ir sumanios Pekino investicijų politikos. Paradoksalu: tai, kas kitose planetos vietose dažniausiai trukdė ekonomikai, Kinijoje suveikė. Tai – autoritarinis šalies režimas. Reformos paprastai paliečia milijonus žmonių ir dažniausiai būna nepopuliarios. Jei Kinija būtų demokratinė valstybė, ji tikriausiai būtų seniai paskendusi protestuose ir gal net nusiritusi į chaosą.
Ekonomisto Emilio Ruželės nuomone, Kinijos atvejis vis dėlto nevienareikšmis ir gana sudėtingas. Per pastarąjį dešimtmetį Pekinas daug investavo į infrastruktūrą (kelius, tiltus, miestų infrastruktūrą ir pan.), šioms investicijoms teko svari visos šalies ekonominio augimo struktūros dalis. Valstybės skiriami pinigai panaudoti nebūtinai racionaliai, nes investicijas lėmė ne rinkos poreikis, o valingas, planinis vyriausybės sprendimas. Dabar ryškėjantys tokio investavimo padariniai nevienareikšmiai. Tarkim, pristatyta miestų, kurių perspektyvos kelia abejonių, oro uostų kur nors vidury laukų. Anekdotiškas pavyzdys – prieš penkerius metus pastatytame didžiausiame Kinijos prekybos centre dabar teveikia viena parduotuvė. 

Kuo daugiau, tuo geriau 

Vakaruose vadybininkai ir politikai kai kada guodžia save kalbomis, kad Kinija vis dar yra tik pigių prekių ir pigios darbo jėgos valstybė, o naujoviškas, aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas kaip buvo, taip ir liko Vakaruose. Jau ne visai tiesa. Kaip ir kitose srityse, su naujovėmis Pekinas elgiasi pagal principą kuo daugiau, tuo geriau. Kinijos valdžia skiria milžiniškas lėšas universitetų programoms atnaujinti (jau dabar kinai turi daugiau inžinierių ir mokslininkų nei JAV), o pagal mokslui ir naujovėms skiriamus pinigus užima antrą vietą pasaulyje. Kinijos universitetai kasmet išleidžia daugiau nei 1,5 mln. inžinierių ir mokslininkų.

Šanchajuje įsikūrusioje Puduno laisvojoje ekonominėje zonoje šiuo metu įgyvendinami 5 405 projektai automobilių ir įrankių gamybos, elektronikos, televizijos komunikacijų, aukštųjų technologijų, energetikos srityse, o užsienio investicijos siekia 27,3 mlrd. JAV dolerių.
A.Spraunius

2010 m. Kinijoje pateikta apie 314 tūkst. patentų paraiškų, pagal šį rodiklį šalis nusileidžia tik JAV ir Japonijai. Pagal tarptautinių patentų paraiškas kinai yra ketvirti pasaulyje. Patentavimą valstybė skatina, tarkim, patentą užregistravęs kinų studentas gali tikėtis lengviau gauti leidimą gyventi pageidaujamame mieste. Gerokai daugiau nei milijardą gyventojų turinčioje ir judėjimo laisvę ribojančioje valstybėje tai rimta paskata. 

Kitaip nei Japonijoje ar JAV, kinų patentai dažniausiai priskiriami utility kategorijai, tai yra patobulina jau esančius produktus. Šios mažos naujovės nesiūlo revoliucinių sprendimų ir nekeičia rinkų, tiesiog leidžia jau esamiems daiktams geriau veikti. Taigi, Steve’o Jobso ar Marko Zuckerbergo iš Kinijos šiuo metu ir artimiausioje ateityje vargu ar galima tikėtis. Kita vertus, turint galvoje Kinijos plėtros tempą, tikėtina, kad kiekybės virsmas kokybe šioje valstybėje gali įvykti greičiau, nei daugelis tikisi. 

Griežtai planuodamas ūkį penkmečiais (šiuo metu vykdomas dvyliktasis) Pekinas užsimojo iki 2015 m. pasiekti, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti naujovėms ir išradimams, siektų 2,2 procento. Septynių vadinamųjų jaunų pramonių – energijos konservavimo, naujos kartos informacinių technologijų, biotechnologijų, sudėtingų technologinių įrenginių gamybos, atsinaujinančių išteklių energetikos, alternatyvių medžiagų ir alternatyviu kuru varomų automobilių gamybos – dalis Kinijos BVP dabar siekia 3 proc., iki 2015-ųjų ji turi būti padidinta iki 15 procentų. Dar prieš dvidešimtmetį kinai neturėjo jokios kosmoso programos, o dabar jie užsimojo iki 2016 m. pilotuojamų kosminių skrydžių srityje aplenkti JAV, kurios savo pilotuojamų skrydžių programą, kaip žinoma, pristabdė. 

Pasak ekonomisto Žilvino Šilėno, kinai kai kuriais atžvilgiais kartoja kelią, kurį nuėjo daugelis besivysčiusių ir dabar sėkmingomis vadinamų šalių. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija irgi pradėjo nuo amerikietiškų prekių kopijų, paprastučių daiktų gamybos, gamyba buvo plėtojama, atsirado pinigų investuoti į sudėtingesnius dalykus, ir Japonija tapo tuo, kas yra dabar. Kinija nėra pirmas istorijoje pasaulio fabrikas. Pasak ekonomisto, valstybių turtėjimas – objektyvus jų raidos padarinys. Uždarbis priklauso nuo darbo našumo, o našumas – nuo to, kur investuojama ir kas gaminama. Visos šalys nori perimti, pavadinkime, rafinuotesnius prekių ženklus, kuriems reikia daugiau darbo ir sudėtingesnių technologijų, mat gaminti didesnės pridėtinės vertės prekes labiau apsimoka. Taigi natūralu, kad ir Kinija mėgina žengti šiuo keliu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (3)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (4)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (29)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (14)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

„Lemon Gym“ žengia į Kauną (12)

Sporto klubų tinklas „ Lemon Gym “ atvėrė duris Kaune, Šilainių mikrorajone. Čia kauniečių...

Top naujienos

Pustuštėje „Karklėje“ – gausus „nelegalių radinių biuras“ (36)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (4)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (1)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (7)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Artėjančio šaltojo sezono mados: neišsižadėkite rudų atspalvių (4)

Nors įdegis dažniausiai asocijuojasi su vasara, atėjus rudeniui gelsvai rusva spalva tikrai...

Apie prezidento postą svajojusiam J. Petraičiui – ypatinga žinia iš teismo (87)

Prieštaringai vertinamas Australijoje gimęs milijonierius, kolekcininkas, 2002 m. Lietuvos...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (11)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (35)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (163)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

Dauguma bėgiojančių žmonių susiduria su ta pačia problema: kaip jos išvengti (2)

Rugpjūčio pradžioje „ Eurovaistinės “ užsakymu tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikto...