Daugiausia Lietuvoje yra dyzelinių lengvųjų automobilių, šiuo kuru dažniausiai varomi ir sunkvežimiai, autobusai, žemės ūkio technika. Kitais metais visi šių transporto priemonių savininkai turės daugiau išlaidų, nes Vyriausybė žada jau nuo sausio 1 d. didinti dyzelinui taikomą akcizą.
DELFI TV laidoje „Gyvai“ finansų ministras Vilius Šapoka paaiškino, kad šio žingsnio bus imtasi atsižvelgus į tendencijas kaimyninėse šalyse:
„Mūsų principinė nuostata buvo tokia, kad, palyginti su kitomis šalimis Baltijos regione ir su Lenkija, mes išlaikytume žemiausią akcizų dydį tiek žymėtam dyzelinui, tiek ir visam dyzelinui. (Akcizų didinimo) poveikis kainai bendrai dyzelinui sieks iki 2 ct, o žymėtam dyzelinui – iki 4 ct.
Atsižvelgdami į paskelbtus tiek Latvijos, tiek Lenkijos planus, mes išlaikysime žemiausią akcizų lygį Baltijos ir Lenkijos regione.“
Ministro įsitikinimu, akcizų padidinimas nebus toks didelis, kad lietuviai imtų važiuoti pirkti degalų į kaimynines šalis. Esą dėl to nenukentės ir bendras akcizų už kurą surinkimas.
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas kritiškai vertino Vyriausybės planus branginti dyzeliną.
„Kaip kitaip verslininkai gali vertinti visus pakėlimus, nei kad blogai? Bet mes turime pakankamai argumentų. Visi žino transporto sektoriaus indėlį į biudžetą. Lietuva – pirma ES pagal šį rodiklį. Šiuo metu Lietuvos transportininkams sunku, nes jie kovoja ne tarpusavyje, bet su tokiomis valstybėmis, kaip Lenkija, Rumunija, kurios turi daugybę vilkikų. Rumunai – 250 tūkst., lenkai – 180 tūkst.
Kiekvienas papildomas centas yra papildomos išlaidos, ir mums yra blogai. Kuro akcizo pakėlimas reiškia, kad padidės sąnaudos ir kitų šalių transportininkams, važiuojantiems per Lietuvą. Manau, kuro tiekėjai praras papildomus litrus, o valstybė negaus dalies pajamų į biudžetą“, – komentavo asociacijos vadovas.
Jo nuomone, didinti dyzelino akcizą yra klaidingas žingsnis. Tiesa, E. Mikėnas tikino, kad pervežimo paslaugų kainos dėl to vargiai pasikeis, nes jas padidinus lietuviai neatlaikytų kitų šalių vežėjų konkurencijos.
Kiek brangs šildymas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas įsitikinęs, kad didinti šių paslaugų mokestį yra netinkamas laikas. Esą reikėtų palaukti, kol bus renovuota daugiau senų daugiabučių.
„Mūsų nuostata visada buvo ir tebėra tokia pati. Visos valstybės padeda žmonėms kokiu nors būdu susitvarkyti namus. Kol Lietuva nesusitvarkė daugiabučių, kol šis procesas tik pajudėjęs, bet yra neįsibėgėjęs, reikia, kad PVM būtų toks pats – bent jau 9 proc., o ne 15 proc.“ – sakė jis.
Asociacijos skaičiavimais, neapšiltintuose sovietiniuose daugiabučiuose yra 409 tūkst. butų, kuriuose gyvena 1,15 mln. šalies gyventojų. Kai buvo taikomas 9 proc. PVM tarifas, 60 kv. m ploto tokio buto gyventojai už šildymą mokėjo vidutiniškai po 65,1 Eur per mėnesį. Kai PVM bus 15 proc. jie mokės maždaug 68,4 Eur per mėnesį. Taigi, per šildymo sezoną (6 mėn.) jų išlaidos padidės nuo 391 Eur iki 410 Eur.
Dar daugiau už šilumą ir karštą vandenį sumokės labai prastos būklės daugiabučių gyventojai, jų yra 0,33 mln. Už 60 kv. m ploto butą teks mokėti ne 119,7 Eur, o 126 Eur per mėnesį. Taigi, jų išlaidos padidės nuo 718 Eur iki 756 Eur per visą šildymo sezoną.
Mokestis mažesnis, kaina – nebūtinai
Nuo 9 proc. iki 5 proc. PVM tarifą Vyriausybė žada sumažinti nekompensuojamiems vaistams, knygoms ir laikraščiams, taip pat keleivių vežimo paslaugoms.
Paklaustas, kiek dėl to galėtų pigti viešojo transporto bilietai, Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus komentavo:
„Transporto bilietų kainos nustatomos įvertinus daugelį veiksnių. Pirmiausia viešojo transporto sistemos kaštus, t. y. kiek kainuoja transporto priemonių remontas, atsarginės dalys, degalai, kiek išleidžiama darbuotojų užmokesčiui. Skaičiuojamas ir transporto priemonių nusidėvėjimas, keleivių kontrolės ir kitos sąnaudos. Atsižvelgiama ir į keleivių srautus, vežėjų finansinę padėtį, miesto finansinę padėtį ir pan.
Miesto transporto sistemos finansavimo šaltiniai yra šie: bilietus įsigyjantys keleiviai, miesto savivaldybė (teikiamos kompensacijos už suteiktas lengvatas ir kompensacijos už nuostolingus maršrutus, t. y. už tuos maršrutus, kuriais važiuoja nedaug keleivių, bet jie yra reikalingi gyventojų susisiekimui užtikrinti).
Tik įsigaliojus naujiems mokestiniams pakeitimams galėsime įvertinti keleivių vežimo paslaugų naujo lengvatinio PVM tarifo įtaką Vilniaus viešojo transporto bilietų kainoms.“
Kaip stabdys didžiausią infliaciją
Daugelis ekonomistų sutaria, kad didžiausią dalį pajamų kasdienėms prekėms ir paslaugoms išleidžia tie, kurie gyvena skurdžiau. Padidėjus jų pajamoms, išauga ir bendra pinigų suma, išleidžiama vartojimui. Pastebėjęs tokį paklausos padidėjimą verslas paprastai padidina kainas. Jų didėjimas vadinamas infliacija.
Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra didžiausia iš visų ES šalių. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. liepą, palyginti su 2016 m. liepa, kainos padidėjo 4,1 proc.
Kaip jau buvo skelbta, Vyriausybė žada imtis priemonių, dėl kurių turėtų didėti skurdžiausių gyventojų pajamos. Paklaustas, ar dėl to kainos dar labiau nepadidės, finansų ministras V. Šapoka sakė:
„Turime laikiną infliacijos šuolį. Sakydami, kad infliacija sparti, turime atkreipti dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas taip pat yra labai spartus ir taip pat bene didžiausias ES. Bėda yra ta, kad augimo nepajunta uždirbantieji mažiausiai.
Skirdami lėšas, kad ekonomikos augimo vaisiais galėtų džiaugtis visi, turime spręsti kitą klausimą – ką daryti, kad infliacija nebeaugtų, o sumažėtų.
Vienintelis patikimas būdas tai padaryti – mažinti kitas valstybės išlaidas. Šį dalyką Vyriausybėje esame padarę – sumažinome visas išlaidas, kurios iš tikrųjų nekuria visuomenei vertės. Tie mažinimo planai, kurie buvo daug aprašyti, jie nėra savitiksliai, o reikalingi, kad nespartėtų infliacija ir kad parodytume, jog valstybės lėšos gali būti naudojamos efektyviau ir neišlaidaujant.“
Ministro teigimu, kad infliacija nedidėtų, be kita ko, „būtina įšaldyti bet kokius planus toliau kelti alkoholio ar panašių dalykų akcizus, kad iš tikrųjų tą infliaciją suvaldytume“.
Neseniai premjeras Saulius Skvernelis viešai prabilo, kad gal vertėtų svarstyti pagrindinio PVM tarifo sumažinimą nuo 21 proc. iki 18 proc., kaip buvo prieš 10 metų. V. Šapokos teigimu, apie tai bus diskutuojama kitąmet.
„PVM tarifo sumažinimas 3 procentiniais punktais kainuotų 450 mln. Eur. Tai yra milžiniška suma ir, manau, diskusija, kokio dydžio turėtų būti PVM tarifas, mes turėsime kitais metais.
Čia yra paprastas dalykas. Jeigu norime kuo labiau padėti žmonėms, kurie galbūt skursta, kuriems gyvenime galbūt pasisekė mažiau, tam reikia turėti išteklių.
Ištekliai yra du: atsisakyti nereikalingų išlaidų, ką jau darome, ir mokesčiai. Jeigu norime padaryti šuolį, tada kalba vienareikšmiškai krypsta link didesnių mokesčių arba naujų mokesčių atsiradimo. Ši diskusija labai jautri, bet kitais metais ją turėsime“, – DELFI laidoje „Gyvai“ kalbėjo ministras.
