Nenuostabu – verslininkai bijo rizikuoti, todėl už matomumą yra pasiryžę mokėti didesnes nuomos kainas. Žinoma, būna ir išimčių – drąsuolių, kuriems klijuojamos užmirštų miesto vietų gelbėtojų etiketės. Susipažinkime su jais.
Sėkmingas ėjimas
Kiek anksčiau „Savaitraščio Kaunui“ aprašyto „Raudono autobusiuko“ vairuotojai Augustė ir Lukas šaknis giliai įleido laisvalaikio centro „Undinės“ pašonėje. Lapkritį miestiečius vilioję vos keliais mėsainiais, dabar jiedu praeiviams gali pasiūlyti kur kas daugiau – gausesnį meniu, sėdimas vietas su stalais ir nemažą projektorių, vakarais suburiantį muzikos ar sporto gerbėjus.
„Ilgai į „Undinės“ pusę neatsigręždavau, dabar čia sustoju bent kelis kartus per savaitę.
Smagiausia, kad nusipirkęs sumuštinį, kavos ar pieno kokteilį neskubu – įsitaisau terasoje ir ramiai užkandžiaudamas stebiu pravažiuojančias mašinas ar tiesiog plepu su draugais“, – savo užsakymą, aštrų mėsainį su jautiena, pro langelį stvėrė kaunietis Tomas.
23 metų vaikinui antrino ir jį atlydėjusi bičiulė Arijana – studentė įsitikinusi, kad nedidelis vaikų atrakcionų parkas „Raudono autobusiuko“ pašonėje atsirado neatsitiktinai.
„Atsiradus greitojo maisto taškui, žmonių šioje vietoje neabejotinai padaugėjo. Patogu – tėvai valgo mėsainius, jų vaikai supasi“, – pasiteisinusių verslininkų ėjimu neabejojo užkandžiaujanti mergina.
Pakalbinti „Raudonojo autobusiuko“ savininkų tąsyk nepavyko: pirmosiomis dienomis patys stovėję ir priiminėję užsakymus, dabar jaunieji verslininkai čia pasirodo vis rečiau – jų darbą atlieka samdiniai. „Tai – dar vienas ženklas, kad pasirinkta vieta pateisino jų lūkesčius. Mano irgi, mėsainiai – fantastiški“, – pilna burna kalbėjo Tomas.
Užkandinė tėčio garbei
Įsikūrę Kęstučio g. 14 numeriu pažymėto pastato kampe, neprašovė ir kitos greito maisto užkandinės „Bocmanas Kebab & Grill“ šeimininkai.
„Ši vieta pasiteisino ir viršijo lūkesčius 110 proc.“ – pirštais šukuodamas barzdą kalbėjo Karolis Luzgauskas.
Aštuonerius metus gyvenęs Kęstučio g. ir pro namų langą stebėjęs, kaip šioje vietoje neprigijo nei odos dirbinių parduotuvėlė, nei kitos greito maisto užkandinės, jaunas vyras nutraukė nesėkmių virtinę.
Pernai laikraštyje pamatęs nuomos skelbimą, jau vasarį kartu su bičiuliu Jurgiu Kolyta jis atvėrė greitojo maisto užkandinės duris ir iki šiol nesigaili šio judviejų sprendimo – klientų kasdien daugėja, o kadaise buvęs pamirštas kampelis tampa vieta, į kurią mielai renkasi miestiečiai. Be to, užkandinė Kęstučio g. pasitarnavo kaip tramplinas tolesniems jaunųjų verslininkų planams – ne už kalnų senamiestyje, Vilniaus g. miestiečius ir Kauno svečius kvies „Bocmano terasa“.
„Logotipe – mano tėčio atvaizdas. Užkandinės pavadinimas taip pat jo garbei. Kai dar buvo gyvas, Jurbarke, iš kurio ir aš kilęs, visi jį vadino Bocmanu“, – mąsliu žvilgsniu žiūrėdamas į tėčio veidą ant stiklinių durų pasakojo K.Luzgauskas.
Pastatas keis veidą
Ilgai Kaune gyvenantis ir čia šeimą sukūręs vyras neabejojo, kad matydamas, ką daro sūnus, tėtis būtų laimingas.
„Jis mėgdavo gaminti maistą, todėl nuolat kartojo, kad klientui reikia atiduoti viską, kas geriausia“, – šia taisykle K. Luzgauskas ir vadovaujasi. Kavinėje – tik geriausi, todėl šiek tiek brangesni nei kitur, produktai ir su meile gaminti patiekalai, keliaujantys į išalkusių miestiečių lėkštes bei skrandžius.
„Neseniai atilikau tyrimą. Nedaug – vos 10 proc. kebabas nurungia mėsainį“, – apie miestiečių įpročius kalbėjo „Bocmanas Kebab & Grill“ bendraturtis. Vasarą žmonės esą noriai renkasi salotas ir įvairius užkandžius, kuriuos valgo prie medinių stalelių ar tiesiog mašinose.
„Srautai pasiskirsto gana vienodai. Žinoma, dieną už stovėjimą aikštelėje reikia mokėti, nuo 18 val. stovėjimas nemokamas“, – akimis iš automobilio lipančius pirmuosius klientus sveikino K. Luzgauskas.
Praeiviams akis badantis niūrus vaizdas su bespalviais grafičiais ir senų plakatų likučiais, pasak jauno vyro, laikinas.
Dabar kaip tik vyksta pokalbiai su architektais, todėl jau artimiausiu metu užkandinės sienos turėtų atgimti naujam gyvenimui. Be to, čia atsiras ir žalioji terasa.
„Gal pakabinsime iškabą, o gal vėliavas, kad būtume labiau matomi ir dar įdomesni“, – savo sėkme neabejojo entuziazmu trykštantis K. Luzgauskas.
Vieta nepadeda
Ar kada nors važiuodami Parodos kalnu žemyn, pasukote galvą kairiau? Pasislėpęs tarp medžių, čia paslaptingai stūkso „Uoga uoga“ grožio namas.
„Norėjome būti kuo toliau nuo miesto šurmulio ir dėžutes primenančių pastatų. Ieškojome aplinkos, kuri primintų pasakų sodą“, – svajingai kalbėjo viena lietuviškos ekologiškos kosmetikos „Uoga Uoga“ įkūrėjų Lena Sokolova.
Šviesiaplaukės svajonė virto realybe – nedidukas „Uoga uoga“ grožio namas, apsuptas ilgaamžių medžių, vešlių krūmų ir pasakiškų gėlynų. Prie įėjimo – minkštasuolis, į kurį su kavos ar arbatos puodeliu gali įkristi kiekviena klientė ar klientas.
„Kas pasakys, kad čia ne rojus? Ir nė motais tolumoje važiuojantys autobusai“ , – aikštelėje ką tik pastačiusi automobilį, ant piršto raktelį suko neprisistačiusi grožio oazės klientė.
Rugsėjį pirmąjį gimtadienį minėsiančiame salone dabar atliekamos įvairios grožio procedūros, čia galima įsigyti ir ką tik pagamintų kosmetikos priemonių. Būtent jos, pasak L. Sokolovos, dažniausiai ir vilioja atsitiktinius praeivius atverti Parodos g. 22 numeriu pažymėto mūrinio namo duris.
„Žmonės žino, kas yra „Uoga uoga“, todėl smalsumo vedini ateina čia. Atvirai? Vieta mums tikrai nepadeda privilioti naujos klientūros“, – atviromis kortomis kalbėjo lietuviškos linijos įkūrėja. Daugelis klientų – moterys, kurios dėl gražesnių nagų ar vakarinio makiažo eitų ir į Šilainių užkampį, ir Lampėdžių tolius.
„Sutikite, juk retai būna, kad, važiuodama gatve ir pamačiusi kokį nors grožio saloną, stojate ir bėgate ten. Dažniausiai renkatės tai, kas patikrinta, ką esate išbandę, – apie moterų įpročius kalbėjo L. Sokolova. – Nepaisant to, jaučiu, kad mūsų laukia graži ateitis. Net ir tokioje atokioje vietoje. 3 min. – ir jūs prie Soboro ar Paveikslų galerijos! Šaunu, tiesa?“
